Aštriais nageliais įsikibus man į plaukus
Ir ten laikaisi lyg turėklai būtų:)
Paskui straksi, leki greit prie sūpuoklių
Toli pabėgi ten už namo per žolytę.
Atrodo, jau nebeprišauksiu,
Bet atsukusi rimtuolį tą veidelį
Surandi mane ir guviai nusišypsai.
Apsidžiaugiu, kad dar aš tau esu svarbiausia,
Bet jau žinau, kad greitai reiks paleisti.
Norėsi būti jau užaugus protingiausia:)
Oi, dar maža vis... Sugrįžti vėl purvina ir apvarvėjus -
Du keliukus raudonai nudėvėjus
Varvekliukas per skruostuką rieda
Abidvi uždainuojam bintą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą