Einamieji Genadijaus sopuliai

šeštadienis, vasario 05, 2011

Kodėl Ieva nemokina Emilijos persijungti youtube filmukų

Man jau pradeda pagaliau po tiek metų šiek tiek patikti daug kalbantys žmonės :) Tik įdomu, kodėl dažniausiai dėl kokių nors vaiko mistikų būna apkaltinama tik mama... Nes ji daugiau praleidžia laiko su vaiku? O jeigu tėtis su mama vienodai valandų praleidžia su juo, kaip tada, kodėl vis tiek mama? Turbūt todėl, kad jai vienai labiau rūpi, o tėtis tik padeda arba atvirkščiai. Išsiaiškinau, ačiū :)
Na va. Gavau štai pastabą tokią vieną dieną iš daug žinančių žmonių dvimečio savarankiškumo tema ir tada tikrai pradėjau galvoti. Rimtai, kodėl? Kodėl Ieva nemokina Emilijos persijungti youtube jai įdomių filmukų? Gal aš iš tikrųjų taip slopinu jos pasaulio suvokimą ar dar kaip kitaip žaloju neišmokinus šio fokuso. Ar ji pareiškė norą pati to išmokt ir aš jai neleidžiu? Ne, ji to nepareiškė.
Ai, dar galimas variantas klausimo, o gal Emilija pati nenori mokintis, todėl kad aš jai nepasiūlau, pristatyčiau tai kaip nors entuziastiškai, sakyčiau, kad dabar negaliu perjungti, valdykis pati ir tikrai išmoktų! Va čia turbūt ir atkeliauja mano baimė iš vaikystės, kai man nekilus nei mažiausiam norui, močiutė primygtinai stengdavosi sužavėti kokia nors manęs nedominančia veikla, įtikinėdavo, kaip tai fainai ir naudingai, ir jai pačiai tai patinka ir bus patogu... Paskui pykdavo, kad aš neperkalbama ir net tyčia paskui nesistengiu. Išvystė nemokslumo, nekentimo atrasti ką nors naujo sindromą. Iš gerų norų, žinoma, kad netinginiaučiau. Bet jei būtų kiek palaukusi, mano galva tikrai netuščia buvo, būčiau užklaususi jos, ar galėčiau išbandyti tą, ar atsirastų galimybė mane įrašyti į šokių būrelį. Bet ne, užbėgo už mano akių ir teatrališkai vaidino, kaip man tai turėtų kažkodėl fantastiškai patikti. Tai erzina, rrrr. Ir dar blogiau, jei tai kiekviename žingsnyje. 
Eksperimentas. Tarkim persigalvoju ir nusprendžiu ją išmokyti pačią persijungti filmukus, kad pati turėčiau daugiau laisvo laiko, kol ji tuos filmelius pati vėpso išsižiojus... na kažkam tą laiką naudočiau. Pasidažyt gal. Pamiegot. Gal pakalbėt telefonu ar su draugais pažaist intelektualų žaidimą. Žodžiu, laiko sau, kurį turėdavau neturėdama nei vieno vaiko. Ir štai nutaikius progą, kai kaip tik žiūrime "Kak Levenok dainavo su čerepacha", žiočiausi paklausti, mažu, tu norėtum išmokti paklikint pelę pati? Ką nori galėtum spausti be pagalbos.
Va čia ir stop stop stop. Ką nori. Kas nors esat junginėję jūtūbą tiesiog na, kad gražus gal paveiklėlis, al pažiūrim? Mat Emilija man dažniausiai parodo, ką ji ten mato, ką norėtų pažiūrėti, ir kartais ji paspaustų oj įdomių dalykų. Aš aišku ir spaudžiu, ko ji prašo TIK, vienas skirtumas - mes žiūrim nematytus dalykus abi, kaip mokam taip aptariam, bijom smurto scenų (sekso dar nesigilinom, ačdie nekliuvo, bet jei pataikytume, būtų mažiau traumos, manau, jei aš vis dėl to galėčiau tą kol kas kol galiu, kol ji pati nori, pakontroliuoti, pakalbėti ar padiskutuoti). Pavyzdžiui, bežiūrint senąją animaciją įsimaišo labai spalvingas ir gundantis apelsinas.
Štai. Vaikiškas toks? Gerai, kad angliškai supranta tik Apple, išmokom naują žodį trumpam, goog :) bet temos stiprumas - apelsinas erzina obuolį. Ir žvengia. Krūtai! Jei ji pati tokį isijungtų, kai aš miegu ar maudausi, ar žaidžiu (nesąmonės visiškos :D) ir aš nematau, ką ji mato, paskui man daržely ar kad ir namie ką nors panašaus pakartoja ir aš nežinau iš kur tai, kaip aš galėsiu jai padėti susitvarkyt su panašiai pakartota agresija draugui ar svetimam žmogui :)
Na, gal ir išsukčiau padėtį kaip nors, bet visų pirma, ji man nepareiškė individualaus noro dirbtis interneto kloduose pačiai kol kas. Aišku, ne užu kalnų ji man tai pasiūlys, bet visai esu rami, kad to neprašė. O pati siūlyti savo iniciatyva tikrai rami dėl nesavarankiškumo nebent naudingesnį žaidimą, nors ir kamuolį paspardyt, bent koordinacija lavėja... Be to, ji išmoks ir kitam ką nors pasiūlyt įdomesnio nei kompas. Tiesiog tikiuosi. Nes iki šiol savo loginiu rezultatu daugiau mažiau esu laiminga. Yra gilių taisytinų dalykų, bet ačiū siūlytojams kaip reiktų auklėti, nes tik per jų prizmę pamatau save iš šalies ir išanalizuoju savo veiklos efektyvumą ir rezultatus.
Šįkart jūtūbuj ir kompo maigymo mokslui sakau NE, nors suprantu, kad ne už ilgo šito kontroliuoti tikrai nebus man leista :D Vadinasi, tuomet ir pereisim į kitą lygmenį, kai galėsim girtis, oi žiūrėk, kaip mano vaikas toks mažas vargsta prie tų knopkių ir žiūri bet ką :D Velniam čia girtis Tokiu pasiekimu. Per feisbukus žūsta jaunos asmenybės, vikipedija ir ta retai naudojama laisvalaikiu. Kažką sakyti galėsiu, tik ar mokėsiu tai padaryti objektyviai, kitas klausimas. Bet aišku, nuo visko žmogaus neapsaugosi. Norės, jaus poreikį, nebesustabdysiu ir turėsiu kaip yra. Puikiai blaiviai tą suvokiu bent.
Žodžiu, klausimas neišspręstas, bet pasiteisinimas atrastas, toliau bandysiu svarstyt ar jis logiškas ir teisingas ne tik man. Patinka man ieškot pelių :)
Tiesa, prie savarankiškumo temos. Esame pasiekę, kad Emilija pati nusirengti moka, nesijaudinkite, tik mes to nedemonstruojame turbūt - tą įrodo, kad visą savaitgalį grūdinosi namuose plikutėlė :) Pati pasiprašyti, atsisėsti ant puodo moka, netgi išpila savo puodą į kanalizaciją (tiesa, truputį pro šoną), įgūdžiai tobulinami, moka pavalgyti tiek šaukštu, tiek šakute, atsigerti jau nuo kūdikystės :) Turbūt reiktų tą paafišuoti, nes kyla žmonėm abejonių matomai dėl dukros įgalumo išgyventi su manimi :) viską galim, kai norim :) be kita ko šitų paprastų, džiaugiuosi, kad ji rūpinasi artimaisiais, jeigu jie sėdi per daug arti krašto, kad gali nukristi, visada įspėja, ar nebus bum kokio nors, paklausia manęs, ar man nešalta, prieš tai atneša Mano (ne kieno nors kito) megztinį. Jeigu pavargusi, užkloja mus ir sako "eik miegok". Kai pati valgo saldumyną, visada pasiūlo ir šeimai (svetimiems kažkodėl ne, bet matyt, pavyzdys toks :( Žodžiu, gali ne tik pati savimi pasirūpinti, bet jaudinasi ir dėl šeimos klimato ;P Tiesiog kaip ir visi jos amžiaus vaikai, vystosi pagal grafiką ;)
Nusiraminkite.