Einamieji Genadijaus sopuliai

sekmadienis, birželio 17, 2012

Šventės vaikams

Žiūrim šįryt per LTV2 koncertuką vaikams. Nesupratau. Snako šalis, kosmose, ateiviai, vedėjos trys, sušukuotos neįtikėtinom medūzom. Yra tokie daiktai realybėj? Kam vaikams pudrinti? Pirma dainelė vaikučiams pristatoma: 16Hz. Svajos, pasakos ar kažkas. Kita daina - vaikučiai "medinėm" kojom ir galvom dainuoja suaugusio girtuoklio sukurtą kažkokią "dainą" apie varliukus, bet ji kažkoia a la filosofinė ta daina. Griūk paslikas, bet išjungt neįmanoma. Ką jie dainuoja patys, mokėsi mintinai, kaip šokti pagal muziką, mokėsi tikrai - todėl taip ir gavosi - sh. Kita vaikučių grupė - tokios pat visos. Pravalas. Geriausias numeris buvo iš fonūškės paleista keistuolio daina "Pingvinai", atsimenam, du balti maži pingvinai, du balti mažyčiai :D Vaikai tik zujo su kostiumais, daina 30m senumo įdainavimo - geriausias to koncerto gabalas. Nebeiškentėjau: gal kam nors ir patinka tos dainos, bet tik ne man. 16Hz dainuoja - suaugusiųjų grupė! Apie visai nevaikiškus dalykus (svajos apie nuogą bobą)! Emilijonas sako: o aš norėčiau dainuoti šitoj grupėj. Va va, sakau išmok pirma natas ir raides nebent. Aš jau galiu, sako, tau padainuoti natą - Nat nat nat, dainuoju natą. Akurat, daina verta to koncerto. Filosofija :D Šiaip tai pykstu apie renginius vaikams, nes vakar dar buvau a la kulturos nakties renginuky vaikams. Net bute leidžiant laiką linksmiau būna. Bėgioja studentai su lapės, vilko, kiškio, liūto, krokodilo kailiais. Gaudo vaikus ir dalina saldainius ant pagalio. Košmaras. Maždaug moralas: vaike, jei bijai vilko, bet jis tau duoda saldainį - imk. Nu čia vietoj vilko, įpaišom šiuolaikinį pedofilą davaj - potekstė ta pati :D Šventė surengta tam, kad tėveliai daugiau pabūtų su savo vaikais, kaip skelbiama. o, mama grūda savo atžalėlę į priekį pasiklausyt jai ir pašokt, o pati eina su kita mama pačiešint, iš toli pasidžiaugt, mergaitė bijo, bet mama liepė... Brrrrr. Irgi išbuvau iki galo. Norėjau iki galo patirti koiam absurde aš ir kuo galiu tai pakeisti? Išeiti. Bet nėjau :D Kai strykčioja krokodilas, jam iš paskos seka pusiau paaugliai ir tampo jo uodegą, kad anas gaudytų, bet krokodilui iš tikrųjų sunku išlikt savo vaidmeny, nes jis dar ir apspjaunamas, kad negaudo, tai man nešventė... Apie vaikų ansamblių daineles nepasakosiu. Tarkim, tai buvo repeticija prieš pradedant mokytis dainuoti. Pabaigoj dar ir gamtą suteršė - paleido į orą balionus. Nesuvokiamas absurdiškas manevras :D nu nieko, nebesigilinam. Bet kada bus šventės ir vaikams? Kas jas kurs?

Didesnio buto, didesnio buto visiems

Turim 4 asmenis šeimoje, kiekvienam po 10 kvadratų, į kuriuos įeina ir koridoriaus galiukas ir tualeto kraštelis ir balkono gabalėlis :D Prabanga, mūsų akimis, waw. Bet žmonės kalba, nes žino, kad kiekvienam asmeniui reikia po atskirą namą, na, bent jau kambarį. Skaičiuoju. Eisim kraustytis į diiiiidelį didesnį butą, mokėsim daugiau, jeigu norėsim panašioj vietoj mieste arba tiek pat, jeigu kur nors miegamajame rajone tarp budulai :) Gundo? Jau nea. Vaikai pas mus gyvens dar suapvalinus apie 15 metų, paskolą imsim 30-40čiai metų. Protinga? Vėl nelabai :D Vaikai gali likti gyventi mamos ir tėčio bute ilgesniam laikui, nes labai patogu - atskiri kambariai. Norim? Nenaudinga net patiems vaikams, kas susiję su realaus gyvenimo skoniu :D Išeis vaikai kurt savų šeimų, o mes dviese liksime mokėti paskolą toliau arba teks keisti į mažesnį butą centre, kurį jau turim dabar :D Hm, ir vis daugiau tokių gan neprotingų materialinių nepatogumų priskaičiuoju, kaip kad komunaliniai didesni, daugiau baldų, pinigų o realios naudos nu nelabai matosi. Kodėl visiems atrodo, kad kuo didesnis butas, tuo geriau šeimai? Ypač jei šeima didesnio buto nenori :D Butą keiskit į butą. Nu nieko sau. Nebent į namą, tai nebent žolės lopinys šašlams kept. Ir tai daugiau dirbt reik, važiuot į anglijas. Mes mylim gyvenimą, nesiryžtam jo bloginti kol kas. Čia pasiteisinimas, žinoma. Kai tai padarysim, galėsit žvengti ;)

šeštadienis, birželio 16, 2012

Vaizdelis lauke

Eina motina, neša vaikelį prisirišus Mei tai .Stumia viena ranka vežime kitą vaiką, ant vežimo viršaus automobilis-paspirtukas. Ant rankenų kabo visų dienos reikmenų kuprinė. Eina per gatvę, ant perėjos parkuojasi mersas. Mamos bėdos, ne merso, ania. Tarkim, perskrido tvarkingai, visi vaikai daiktai vietoj. Kylam kalnu į viršų. Svarbu užfiksuoti ratus, kad nesisukinėtų į šalis. Lėtai, šylam, kojos tinsta. Kažkas praeina žvengdamas: "Geriau namie sėdėtumėt". Och, žaizda. Justas pabudo, papo... Sėdam, namai dar toli, papo... Nu nieko sau! Sugalvojo vidury gatvės, buteliukai išrasti. Jo, talk to my hand. Dar ir melžtis ir dar laiku pridėkit prie darbų sąrašo ir juokai :D tada tikrai sėdim namie. Ne, negalim. Kartojam kelionę. Kažkas dėbteli: purvinos mano kelnės, Justinas pats valgė parke... Dabar visus nešu, man karoliai - tai avižų dribsniai ant barzdos ;) Ko ne bomžinė šeima, įsikūrusi prestižiniam name į skolą :D
Nieko nebebijau! Bijau bijau bijau.

Netvarkinga mama

Namai namučiai, jaukumas, švara, reikia kažkada prisiversti tai įgyvendint ir mums. Pas vienus kitus buvom svečiuose - grindys blizga, indai patvarkomi per minutę, daiktai išdėlioti, spintos paradinės... Mes tai galim, tai taip paprasta, bet iš tingėjimo nedarom.
Čiumpam kempinę, atleidžiam vandenį, plausim lėkštutę taukuotą... "Mamaaaa, Justinas šiiiiiika!" Užsukam visas pašluostes, einam gramdyt katutes dabar. Cypiantį pagaunam, nuprausiam, aprengiam, iššluostom rudų grindų lopinį, sumetam skalbimui, ką apšikom, žaiskit žaisliukais.
Lekiu prie indų. Greit vieną lėkštę, antrą be feirio, nėr kada. "Maaaaaaaaaaaaama, aš nenoriu, kad jis lystų prie manęs!" (brolis). Ai, vaikai, kartu išsispręskit, nes aš atimsiu tą, kuo nepasidalinat ir bus nei vienam, gal be manęs apsieikit, puodelį plaunu. "Maama, aš jau pavargau, miegučio noriu". Labai gerai, pirmyn. Miega viena pavargena.
Kitas pavargena zuja aplink džinsus man, nėr kas veikt, sesuo miega. Zzzzzzzzyyyyy, mama zyyyyyyyyyy. Eik ir tu miegot. Ne, jis į lauką nori. Še tau balkonas.
Plaunam plaunam arbatinį supelijusį. Greičiauuuuu "Vyyyyyyyyyyy", jau užsilipo ir nukrito kažkur, gerai kad ne per balkoną :D Ateik čia papūsiu, arbatinis neišplautas.
Negali ateiti, įstrigo. Papučiam, paglostom, pamigdom. Vsio, miega abu. Grįžtam prie arbatinio. Šaukšteliai, peiliukai, zulinam smagiai. Ach, kokia atgaiva, imam drabužius rinkt. Visi ant žemės. "Mama, primyžau lovą!" Nuimam paklodę, čiužinį, pagalvę, kaldrą, gerai, kad šilta, balkone išdžius greit. Aprengiam.
Lankstau nuo žemės drabužius :D neturiu ką veikt. Eikit šikt. Ne, nu bet reikia kažką daryti . "Mama, aš tau padėsiu". Va dabar tikrai eikit... Ką lanksčiau, viskas pervyniota. Bele. Mokosi.
Šluosiu grindis. Justas gaudo šiukšles ir šluotą. Smagu, bet į švarą tai nepanašu. Žvengiam. Aš atsisėdu ant šlykščiai murzinų grindų, svajoju apie kalinį, kuris ateitų pas mus, kai jau einam valgyti pusryčių ir jis trina trina košėtą interjerą, trina trina, kaip kad turėčiau aš dabar daryti, bet... einam į lauką, grįš tėtukas vakare, padės pasitvarkyti.
Grįžo tėtis - parduotuvė iki 21h, vakarienė 23:30. Kas norėtų paplauti indus, palankstyti drabužius? Gerai, 3-4h reiktų miegot, keltis 7, būtų gerai vyrui į darbą naminio maisto įdėt, būtų... :D
Aš silpna... Įsielektrinus, verkiu, netobula.  O jei taip savaičių savaitėm grindys blizgėtų, indai pasitvarkytų, daiktus išsidėliojam į vietas, kaip tai atrodytų :) sutinku, organizuotumo manyje tiek, kiek spintoj drabužių (jie visi ant žemės ir kitur). Atsikėlė Emiliukas, ko verki mam, parodysiu tau paveikslą su žuvyte, nusiraminsi, aš noriu tau ant kelių, man tavęs gaila.
Aš net pabliaut normaliai negaliu. Kada nustosit tai oficialiai teisint kaip atostogas, nesityčiokit ką. :D Gerai gerai, nesiskundžiu, pati norėjau, gerai. Pamažinkit dar išmokas, per daug gaunu - vakar penkiolikta - vaisių ir daržovių pripirkau (dažniau neišeina), mikstūras už 400 jau suvartojom (sveikata svarbiau) :D
Su viena mama kalbėjau, kad jos namuose irgi jovalas (nuoširdžiai tikiu, 100000 proc. pas ją tvarkingesnis), nusprendė su vyru kambarinę samdyt. Negaliu to pamiršt. Kambarinė. Mat juos velniai. Aš tai lauke geriau būsiu. Skėtį dėl visa ko pasiimu, kad tik drąsiau būtų nepareit ;)

šeštadienis, birželio 09, 2012

Emiliukas tremty

o mes linksminamės su Justinu dviese :) nuostabynė :) Apjojom neįtikėtinai plačią teritoriją centre (su Emilija mums tai neįmanoma per visokias tokias pačias žaidimų aikšteles kas 2m.), išsėdėjom visas įmanomas pieveles, įskaitant ir prie Salomkės m-klos :) Tik ten labiau asfaltas mažajam žmogui patiko :( miestietis...

Man užteko litriako vandens vienai, nereikėjo dusti iš troškulio pasidalinus lašeliu su sugertuku ;) todėl nuotaika visai patenkinama. Labai net. Vaikas užmigo, šast vežiman, pliurkšt kavos išsinešimui ir svajoji, kaifas...

Su 2 kidzais ir 1 vežimu man vakar buvo trūkusios visos garso/vaizdo/nervų juostelės visame mano kūne. Net ir astraliniam turbūt, nežinau, kas tai yra, bet jausmas: kaip norėjimas mirti, bet net to padoriai negali :D Justinas nori miego, bet su fabriku (mano pienas), vadinasi, ant rankų, Emilija slenka lėčiau už bet ką pasaulyje ir niurzgia, kad jau pavargo (su paspirtuku yrėsi NET 10 metrų jopapapa... o kai pamatė dar vieną žaid.aikšt. jau miego nebenorėjo, bet kai vėl eiti, staiga užsinorės), su Justinu ant rankų ir su viena ranka stumdomu vežimu, kuris šiaip jau nebeveža tokių didelių (krypsta ratai), gražiai keikiantis - na...mo! Būna lengviau, kai Emsi ant rankų, o Justas vežime, bet kadangi ir tam pliurziūnui kilo panika, kad nėra vežime papų, aš jau buvau nusitrypus. Šiaip aš tai pakankamai lengvai ištveriu, paprakaituoju kaip traktorius ir še tau namai jau, nu bet vakar... Tėtukas net futbolo nėjo žiūrėt pas draugus, nes žodžių nereikėjo, kad suprastum, kad man kažkokia velniava paskutinioji :( Buvau paleidusi tą paspirtukininkę vieną gatvėmis pereit, kažkas susirūpino vienišu vaiku, mačiau jau net policinei skambyt norėjo :D o aš va tokia visokia nususus, ant viso gyvenimo pašiurpus. A nieks nekaltas, kas baisiausia, tik pati. Tas suvokimas žudo, ... bet ne iki galo.

Šiandien išleidau pusę šeimos vklaikpezdop (į Klaipėdą), ir mes visądien lauke. Einam tokiu tempu, kokiu AŠ NORIU, sustojam tik tada kai Justinas išalksta ar nori pasimankštint. Su vaikais iki metų, na kol dar nepakankamai vaikšto yra gėėėėris. Bet reik man susitaikyt, kad tuoj du aikštelių trepsėtojai lydės mane ir tai nebus panašu į mamos pasivaikščiojimą... :( Teks siųsti ten tėtį su jais kartu, jis vienoj vietoj ganėtinai gerai išsėdi, o man tai klaikus išbandymas. Ypač ketvirtus metus iš eilės be nei vienos vienulytės dienelės atostogų (naktelių irgi mažai buvo). Tiesa, kai 5d. drybsojau ligoninėj 3 savaites prieš Justino gimtadienį - atostogomis nesiskaito. Ten vaikščiot buvo galima reisu - tulikas-palata - kaip kojų ir galvos su visais likučiais nukirtimas.

Emiliukas tremty :))))))))) bet jai ten gerai tikrai. Močiutė saulutė tikrai kantri, žiūrėsim kiek tvers kita močiutė, chichichi :D ar nebus man įsakymo komandiruotis anksčiau laiko ten pas jas kartu su Justinu :/ nenorėčiau dabar :p Kol kas man gerai. Justinui gal nelabai, nes rodo pirštais į vaikus ir sesėm vadina, bet pripras, ypač kai gaus išsimiegot dienomis :D

Atskirai kartais gerai... :) Atostogos šiokios tokios

metas dažytis

Mamyyyyte, aš tave labai myyyyyliu... Žinai, kodėl aš taip meiliai kalbu? Nes pasidažiau lūpas :)

Išfilosofavom su Emiliunsiu, kad vyrai kalba grubiau dėl to, kad nesidažo lūpų, jų balsas storesnis, be to :) o mes laputės snaputės mat ;)
Ech... ką jūs, grubonai nesidažėliai, be mūsų darytumėt :D
Marš prie snukrodžio!

sekmadienis, birželio 03, 2012

Baubės

Tulim vieną Baubę bi keunių :) Paduvanoja pe Kalėdus :)

O man jau akyse tvenkiasi kvailybė... Justinas jau dvi dozes antibiotikų šį mėnesį sugėrė (dažniausiai suvėmė), per šiuos devynis mėnesius, tai jau treti antibiotikai žaliai slogytei, o paskutinė dėželė buvo arkliško gėrio cefuroksimo - žudo viską, anūkų turbūt nesulauksim. Tai turbūt dėl to ir toliau snargliuojam kaip iš pradžių, baubiam :D Tai ką, vėl antibiotikai? Da pašol... Kiaurus metus reikia cypiant kriokiant girdytis vaisteliais, paskui "gerosiomis" bakterijomis, bet vis tiek pirkti plastikines kialnias (tipo procter end gembl pradakšn) triedalams sugerti, nes didesnę pusę antibų ir tų pačių bakterijų išspjaudom ant maikių. Tai kas čia per gyvenimas? Į nosį lašiukus vartoti galima tik 5 d. O sloguojam jau 2 mėn. Tai ką daryt... Pas žmones į svečius, susitikimus eiti negalima, nes juk sergam, vaistininkai džiūgauja, gydytojai vis geresnių metodų išbando iš vaistinės. Šitas adeno virusas sugėrė mums 400Lt! Ir dar ne pabaiga ;) Ir iš kur mes tokie turtingi? Gal laikas pradėt ieškoti priežasčių, o ne tuos simptomus gesinti iki kvailybės absurdiškiausios? Taip gali tik kantruoliai, o man:
Laikas! Baubėms vamzdiec!