Einamieji Genadijaus sopuliai

trečiadienis, sausio 27, 2016

Nuodėguliai

Vis įkyriai protarpiais nepalieka atminties tai viena didžiulė dėmė, tai kitos mažesnės arba naujesnės :( Padaryta žala žmogui neatperkama, neatsiprašoma, atrodo. O greičiausiai tai tik mano puikybė išpuikusi per tiek metų nuo šaknų, kad negaliu atsiprašyti...

Ir štai domiuosi kultūra, istorija, nenumaldomai vis noriu nustraksėt į kokį renginį akiai, sielai, ausiai. Bet prisimenu savo menkumą - ko man čia džiaugtis, jei aš nesutramdytas gyvulys! Neverta.

Visą tai suplakus, sumiksavus, išeina didelis dėkingumas, kad visgi turiu neišdildomą atmintį sutalpinti viskam, net ir blogiui. Atvirai. Bent jau sau kol kas. Taip galiu kasdien jautriai prisiminti, kad ir kokia nuostabynė bebūčiau - atsargiai sukinėkis, kad nesumindžiotum kito.