Kažkur rašiau, kad mano kava niekada nesibaigia.
Ji visada šalta.
Šiandien priduriu: arba išsipylė :D
Nepaisant šio mažmožio... Justinas pradėjo vartytis, Emilės filosofija žudo (net bakterijas) :) ir vyro žodžiai materializuojasi: "viskas bus gerai" :D
ketvirtadienis, gruodžio 01, 2011
Susivaldyti gera
Jau 'voniojoj kriauklėjoj' taškosi klaužada. Uj, nirštu, vėl vandens ištekins be reikalo. Nu bet kadangi pati neturiu dabar laiko su ja užsiimt nei piešt, nei vaidint, tegu... bet garuoju vis tiek, kaip norisi išbarti. Kaupiasi.
Grįžta į kambarį atraitotom rankovėm, bet visa šlapia iki apykaklės ir atgal su visom rankovėm:
- Akalbiau tau vetetėlet. (išskalbiau tau servetėles)
nors pati ir sulaistė kakava prieš tai, bet Jeeeeeeetau... Gerai, kad sulaikiau tą savo nesąmonę su ta vandens problematika menka :D
tikiuosi sugebėsiu palaikyti gerus vaikų norus ir pastebėti
Grįžta į kambarį atraitotom rankovėm, bet visa šlapia iki apykaklės ir atgal su visom rankovėm:
- Akalbiau tau vetetėlet. (išskalbiau tau servetėles)
nors pati ir sulaistė kakava prieš tai, bet Jeeeeeeetau... Gerai, kad sulaikiau tą savo nesąmonę su ta vandens problematika menka :D
tikiuosi sugebėsiu palaikyti gerus vaikų norus ir pastebėti
Tu laiminga?
Kaip bjauriai šįryt pirmąkart po pasveikimo išleidau Emilijonę į darželį. Ji "nori miego, nori miego, nori miego", netekau kantrybės, pakišau per prievartą po dušu, grubiai grubiai. Nu bet ir ji... centrinė nervų sistema perdega.
Prieš išeinanant įbrukau į delną propodezo kaip visada. Imunitetui, kad rečiau namie pasiliktų :D O ji padarė išvadą, paskelbė tėčiui: "Mama man davė padodedo, kad nevekteu"... Bliamba... Nebeduosiu daugiau, neteisinga! :D to betrūko, kad ašaras raminčiau saldainėliais? Vėl supykau ant viršaus.
Atsisveikinant visada tradicija atsibučiuoti, nors ir tik centimetrui atsisveikinam. Buki. Ir netikėtai: "mama, tu laiminga?"
Suglumino biškį, nes gražiai skamba, vos kelnytės nesušlapo :) bet supratau... gi susiraukus prieš tai buvau ir staiga persimainiau kai bukis duodamas :)
"o tu ar laiminga?" neišgirdau atsakymo :( tėtis sakė, kad ji sakė "jo".
Norėčiau... o kaip linksmai norėčiau... kad tu laiminga, labiau nei dovanų :*
Norėčiau, kad į darželį eitum todėl, kad ten smagu ir daug išmoksti
(deja, kol kas... tyliu...)
Norėčiau, kad ateity į darbą eitum todėl, kad dirbti smagu
(deja, kol kas tėtis sako, kad dirbti reikia, kad būtų pinigų :( kaip norėčiau, kad jis būtų neteisus, kad pinigų būtų, bet dirbtume, nes gera)
su pelėdom, krč :D
Prieš išeinanant įbrukau į delną propodezo kaip visada. Imunitetui, kad rečiau namie pasiliktų :D O ji padarė išvadą, paskelbė tėčiui: "Mama man davė padodedo, kad nevekteu"... Bliamba... Nebeduosiu daugiau, neteisinga! :D to betrūko, kad ašaras raminčiau saldainėliais? Vėl supykau ant viršaus.
Atsisveikinant visada tradicija atsibučiuoti, nors ir tik centimetrui atsisveikinam. Buki. Ir netikėtai: "mama, tu laiminga?"
Suglumino biškį, nes gražiai skamba, vos kelnytės nesušlapo :) bet supratau... gi susiraukus prieš tai buvau ir staiga persimainiau kai bukis duodamas :)
"o tu ar laiminga?" neišgirdau atsakymo :( tėtis sakė, kad ji sakė "jo".
Norėčiau... o kaip linksmai norėčiau... kad tu laiminga, labiau nei dovanų :*
Norėčiau, kad į darželį eitum todėl, kad ten smagu ir daug išmoksti
(deja, kol kas... tyliu...)
Norėčiau, kad ateity į darbą eitum todėl, kad dirbti smagu
(deja, kol kas tėtis sako, kad dirbti reikia, kad būtų pinigų :( kaip norėčiau, kad jis būtų neteisus, kad pinigų būtų, bet dirbtume, nes gera)
su pelėdom, krč :D
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)