Einamieji Genadijaus sopuliai

ketvirtadienis, lapkričio 08, 2012

Prisidainavau iki rusiškai gražaus reggio :)

Negaliu patikėt, patinka - SunSay
 (ten kažkur ir Alina Orlova ;))

o pradėjom nuo Dženingsų,
Vilnius temperature  
galiausiai  

Gražus vakaras šiandien :)
Jaučiuos lyg būčiau pamylėta gėlėm :)

Vakarų šita, mūsų medicina

Vis pasigirsta šauksmų, kaip žolelės ir homeopatija neišgelbėjo pasaulio ir kaip tai kenkia. Rytai atgyvenę, biblija paseno :) Bet kaskart gydant kokią šūdiną slogytę po apsilankymo Centro poliklinikoj, po šimtus kainuojančių vaistų, komplikacijų, butaforinių tyrimų ar dar ko interesno, norisi man manęs paklausti... gerai, užrašysiu:

Gyd.: Kokia tvirta mergytė. Kauliukai stiprūs. Galvos momenėlis puikiai traukiasi. Šaunuoliai! Kiek lašiukų vit. D mergaitei dabar duodate?
Mama: Neduodu.

Gyd.: Ką jūs sau galvojate! Mergaitei jau vystosi silpnos stadijos rachitas!

Yeah...

Kita gyd.: Tai kaip gerai vystosi berniukas. Stiprus, drūtas. Kiek vit. D dabar jam duodat?
Mama: Kaip ir sakėt... 3... (realiai, tas buteliukas jau šiukšlyne pusiau nenaudotas).
Gyd.: Nu va, kaip gerai, ir vystosi kaip turi būt už tai. Dabar galite padidinti, nes svoris vaiko didėja, tai vienu lašiuku daugiau, gerai?
Mama:...

Niekas nesirgo rachitu.

ARBA:

Mama: išrašėte vaistų, bet prisipažinsiu, neišgėrėm tiek, kaip parašyta, o realiai viską išspjaudavo, todėl noriu, kad patikrintumėt, ar nemirštam mes nuo to bronchito po savaitės, nebežinau, ką daryti... Tik šildėmės, kvėpavom druską, ir tai labai mažai, nes ponas turi kojas...
Gyd.: Hm, na paklausykime. Sveikas! Nėra jokio bronchito. Vadinasi, kažkiek vaistų išgėrė.
Mama: Kad nieko neišgėrė... Sakau gi.
Gyd.: Na, bet išgėrė matau.

Kas čia? Taip ne žaidimas? Ir tai vadinama medicina?

Nu gerai, dar:

Gyd.: Vaikui mažakraujystė pagal tyrimą. Reikia gerti geležies prepataą tokį ir į satariškes konsultacijai pas hematologą, kaip maitintis.

Mama: Apsilankėme pas hematologę - patarė nutraukti maitinimą krūtimi, nes  8 mėn. vaikui tai žalinga, todėl nepasisavina geležies - taip, nuo motinos pieno. Grįžau namo domėjausi - nuo karvės pieno geležis organizme nepasisasvina taip kaip turi būti, reikia daryti kelių valandų pertrauką tarp pieno gėrimo ir vaistų gėrimo, o motinos piene yra medžiagų, kurios padeda įsisavinti geležį ir dar ją perneša dalį iš mamos... Geležies negėrėme, maitinomės kaip visada. Pakartojome ligoninėje tyrimą - hemoglobino kiekis viršyja normą.

Gerai, kad pakartojome tyrimą, o tai būtume nunuodiję gydytojos liepimu, bet nieko neapkaltintume, nes aš pasirašiau sutikimą dėl butaforinės ligos butaforiniogydymo būdų.

Nu ir taip kasdien vis užknisa ir neatknisa. Žinot, realiai net šarlatanai atrodo realistiškiau tiria, nei tie visi med. punktai su visais hyper med. daktarais. :( Tai ką, taip visą gyvenimą reikės nepasitikėt ir dėl kiekvieno šūdo persidarinėt tyrimus, ane.

Nesinori manyti, kad visi kėsinasi į gyvybę, nes būtų baisu gyventi :D bet šiam pasauly yra dalykų, kuriais ne tik tikėti verta, bet ir pasitikėti?

                                                                                                                               Tik reali mama...


sekmadienis, lapkričio 04, 2012

TavomanO esmė

tikslių klaidų kūryba

bandysi sekti, nesuveiks. bet gal padės

iš pradžių darius ražauskas, bet jo kelias vis tiek kitas.
paskui jonas markūnas, lengvėja, ir jis netobulas.
paskui filmai:
cafe de flore, atseit. atrodo viską žinau, bet pasirodo trūksta visko.
tada netyčia "vanduo", lyg ne į temą, bet nieko nėra svarbiau gi už nieką. jei užkliudė, reikėjo net smulkmenos.
paskutinis laužas "medisono grafystės tiltas" (gal netiksliai, bet Tas) buvo ledlaužis - tadam tratata šuldu buldu dam vam!

pati susitvarkyt nebesugebėjau.
toks vaizdas, kad viską matau, bet nesuvokiu ar ateitį, ar tai, ką žmogelis būdama tiesiog svajojau ir laidojau
net nežinau ką, bet ir neišsijungia off, iki miego dar toli, nors šiaip visas Vilnius jau tuoj pusryčiaus :).
o kraupu, minimalistiškai išsireiškus - nemalonu, o galiausiai tragiška, beveik paskutinioji. tirpstu kaip besmegenis, joks čia anekdotas, baisiausia, kai smunka galva iš pradžių lėtai, o dar greičiau jau būna nukritus, net nesimato ar buvo ausys, o akys. kam rūpi. pavasaris gražiausias šypsos

... liko tik kvėpuot ir Dievas...

Tau aišku kas nors?

melisų-mėtų arbata. (tai štai kam ji auga) dar aviečių krūmo stiebelis, kad nepurtytų šalčiu.

nors galvot nesugebėjau, bet reikėjo galvot, kaip susitvardyt, nes jei kasdien taip, galėjo būti nesąmonė, o žmonės taip nedaro - kūnelis per mažas tam :)

algirdo šeškaus "įvadas" ir kitos dalys. gerai, nereiks eit pas jį, skaitosi.  tvarkausi, grįžtu ramiai. po tip topą. namo. sproginėja žodžiai, kaip jis sako, tai bent žinosiu dabar mintinai, kad man viskas gerai :)

tu supranti?

grįžau, o lyg niekur nebūčiau buvus.

ačiū labai mažas, čia daugiau. amen labai tinka. esi. dar matysiu, gal net reikės dirbti kartu, kad būtų kitiems aišku.

spragsi kukurūzas. valgysim. lėkščių nereiks plaut, tas man visad gerai būdavo :) neskalbt ir neplaut :) prisireiks. moku.

                        čia tik kūryba, menas... :) visai jo kūryba

tavOMano eilė. kasdien

daugiau tyliu.