Rytukas, 5h.
Pabundam, bliaunam.
Susapnavai? Taip. Ką sapnavai? Nieko.
Bliaaaaunam.
Bliaunam smarkiau, vdrug kas nors negirdi.
Skauda ką nors? Taip. Ką skauda tau? Daudia akapalį (Graužia užpakalį). Tikrai? Ne. :)
Bliaunam.
Gal tau reik į vonią, nusiplausim, patepsiu kūdikių kremuku (nu maža ką, gal tikrai graužia :D)... Taip. Bliaunam baisiau. Einam bliaunam. Plaunam bliaunam. Ieškom kremo, nerandam, nebliaunam. Randam, nebliaunam. Tepti - bliaunam. Graužia vis dar? Ne.
Tėtis! Kur jo kantrybė? Gal jai įjungt "Plutą" ir tegul žiūri. O jo. O daržely pietų miegas tik 12h. Kaip jai reiks išstovėt iki tiek, niekam gi ten nerūpi :D
Žodžiu, Emiliukai. Tu jeigu nori dar paverk truputį nedaug, o aš einu miegoti, gerai? Gerai. Bliaunam. Įsitaisom, miegam iki 8h.
Women...
Rytas, 8h.
Tėtis atsikėlė pirmas. Mes suprantam, kad jį šeimoje kankindavo, bet nafig mums roko radijas na fsievo namas? Įsčiose kūdikiai net šokinėja. Jisai: aš juk patylinau. Ar įmanoma tatai. Aš juk miegojau, o dabar nebe. Vaikas patenkintas - rytas kitoks nei visada :) Vėl pralaimėjau...
Valgom kiaušinį. Vaikas džiūgauja. Eis į darbą. Taip eisi į savo darbą - darželį. Ne! A tetukom a babą (su tėtuku į darbą). Bliaunam, nes ne.
Einam apsiausim batus. Bliaunam, į darbą norim, į diaja (darželį) ne. Gerai, tu nenori į darželį. Nelipk ant šniūro. O! šniūras! Mama, pririšk. Tsik, Eikia viadioti (cik, prisegimo garsas atseit, reikia vedžioti). Šuniukas, krč. Gerai. "Prisegam".
Tėtis: niaaaaaaaa, kas čia dabar! Tšššššššššš, vedžiok. Niaaaaaaa. (Ot, mažas...). Nu dar ankaklį uždėkit. Tšššš, nesakyk, reikės dar! Nu bliamba, fetišas, baikit! Gatvėj! Eikit. Čia šuniukas, nereik nukrypt nuo temos taip prastai. Su skoniu tau kukū.
Laiptinėj su šypsenom kiniečiai - mūsų mynai (kaimynai) "Labas rytas" taisyklingai. Išlenda Amijūko su šniūreliu, tėtukas. Eina. Mynai nesišypso... lietuviai.
Nieko. 17h pasiimu aš. Šniūro tėtis atgal neparnešė, tak, vakarais daugiau žmonių :D
Smulkmena, bet kaip myliu :)))