trečiadienis, gruodžio 11, 2013
Gintaro karoliai
Su daug mamų buvom ekskursijoj Gintaro muziejuje Vilniuje (adresas kažkur tai Šv. Mykolo g. 12, prie akmens). Par pusę valandos pasako tai, ką žinome, bet labai malonu, kad ne visi tą patį vis tik žinome, todėl puikiai susideda smegenėlių minipuzlė, nes supratau, kodėl močiutės papuošalinė turėdavo tokį ir ne kitokį mielą kvapą - daug neskęstančio gintaro ten susirinko ;) Daugiausia geltono :)
Bet ne apie tai, nes ten buvo galima išsigraviruoti sau (ar vaikams) mažą gintariuką-amuletuką. Pačiai neteko graviruot, nors labai norėjosi padrožti :), bet stiklinės vitrinos prašėsi akylai prižiūrimos nuo lipnių mažų smailų nagiukų :P Bet amuletėlius turime du vis tiek - charakteringas paprastas kryželis ir žemyn galva kabanti sraigiukė :) Taip, tai mano pravardė, kuri pradeda man patikti ir tikti, ir dar norėti, kad tikti :)
Parnešu namo, dovanoju kryželį Emilijai, kad saugotų nuo pykčio ir gelbėtų nuo pagundų, ir atleistų, ir atneštų karalystę į josios širdį. Neįtikėtina, kokiu jautrumu pagavo mano palinkėjimą - pradėjo melstis (nekrikštas :)) panašiais žodelyčiais tik dar nuoširdžiau ir susikaupus.
Vakare jį užkabino man, kad naktį nepykčiau ant Justino, kai jis bunda :D Kai pasidalini gėriu, jis tiesiog sklinda ir skrenda! Neturėjaau teisės pykti tąnakt nė per kur ir praėjo puikiai ;) Tikrai viskas galioja - stebuklai kasdienybėje galioja, patvirtina sraigė ;) Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt.
Sraigęlę dovanojau Justinui, kad primintų jam mamą, kurios jam reikia šiuo metu daug, koncentruotai visu veidu į jį be jokių pašalinių minčių :D Netrukdo, juk taip miela ir be to tuoj bus kitaip :)
Taigi, labai smagu, kai galima prie teorijos prisiliesti pirštais - eikit prašyti leisti pasigaminti amuletėlį, gal ir nenešiosite iš "gražumo", bet pačiupinėsite "akmens" minkštumą ir sušilsit ;)
Ai, ir dar supratau, kad amuletas nėra nugludintas beribis elegantiškas grožis, nes jo neišvaizdumas, paprastumas - kaip mūsų nuodėmės. Sunku kam nors parodyti, bet taip arti širdies, kad net imi džiaugtis labiau nei demonstruotinu grožiu :)
Laimingai!
Bet ne apie tai, nes ten buvo galima išsigraviruoti sau (ar vaikams) mažą gintariuką-amuletuką. Pačiai neteko graviruot, nors labai norėjosi padrožti :), bet stiklinės vitrinos prašėsi akylai prižiūrimos nuo lipnių mažų smailų nagiukų :P Bet amuletėlius turime du vis tiek - charakteringas paprastas kryželis ir žemyn galva kabanti sraigiukė :) Taip, tai mano pravardė, kuri pradeda man patikti ir tikti, ir dar norėti, kad tikti :)
Parnešu namo, dovanoju kryželį Emilijai, kad saugotų nuo pykčio ir gelbėtų nuo pagundų, ir atleistų, ir atneštų karalystę į josios širdį. Neįtikėtina, kokiu jautrumu pagavo mano palinkėjimą - pradėjo melstis (nekrikštas :)) panašiais žodelyčiais tik dar nuoširdžiau ir susikaupus.
Vakare jį užkabino man, kad naktį nepykčiau ant Justino, kai jis bunda :D Kai pasidalini gėriu, jis tiesiog sklinda ir skrenda! Neturėjaau teisės pykti tąnakt nė per kur ir praėjo puikiai ;) Tikrai viskas galioja - stebuklai kasdienybėje galioja, patvirtina sraigė ;) Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt.
Sraigęlę dovanojau Justinui, kad primintų jam mamą, kurios jam reikia šiuo metu daug, koncentruotai visu veidu į jį be jokių pašalinių minčių :D Netrukdo, juk taip miela ir be to tuoj bus kitaip :)
Taigi, labai smagu, kai galima prie teorijos prisiliesti pirštais - eikit prašyti leisti pasigaminti amuletėlį, gal ir nenešiosite iš "gražumo", bet pačiupinėsite "akmens" minkštumą ir sušilsit ;)
Ai, ir dar supratau, kad amuletas nėra nugludintas beribis elegantiškas grožis, nes jo neišvaizdumas, paprastumas - kaip mūsų nuodėmės. Sunku kam nors parodyti, bet taip arti širdies, kad net imi džiaugtis labiau nei demonstruotinu grožiu :)
Laimingai!
Kūryba iš kasdenio maisto
Nupirkau vaikams saldumyną - saldūs kukurūzų žiedeliai, tatai vadinasi :) Saldūs nelabai (Justinas sako "fšalta nia"), bet labai tikslingi. Mat jais, pasirodo, galima patiuninguoti žaislinę mašiną - draugams tai matosi čia. Paseilini, ir laikosi, kol neužsimanai valgyti ;)
Plastelino gabalėlių tikslas panašus. Love kūryba <3 Love nuobodi kasdienybė <3
Plastelino gabalėlių tikslas panašus. Love kūryba <3 Love nuobodi kasdienybė <3
Nauja kopija
2013 12 04 kankino nuo vidurdienio, pasirašė 17:00
Bandau prisiminti, ko mokei -
Meilės:
supratingos, gailestingos, juokingos, išmintingos
griežtai atlaidžios
Linkiu mums abiems paskutinio šitokio gyvenimo
Kartu viską mylint
ir gražios minties.
Dabar tai visiškai netinka,
Turi būti tobula, (tinka).
Prieš kelis mėnesius skaičiau ką sako šventas Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams:
Meilė kantri, meilė maloninga
ji nepavydi;
meilė nesidžiaugia ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Matyt bandžiau tuos žodžius tiksliai suprasti per save ir pakartojau kažkokį fragmentą, pridėjus savo žalios spalvos, todėl tai gerokai padarkyta kopija :) Nieko rimto :)
Skiriu tai - viešai tokią ypatingai gražią datą 11.12.13 - jau iškeliavusio tėtuko gimtadieniui - pirma mano tikra dovana... Nors negirdi, atleisk už pyktį, juk myliu. Ir vis dažniau tampa panašiau už meilę ne sau ;)
Priežastis - žmogus, kuris labai panašus gal į mano tėtį (nors nieko konkretaus). Bandžiau suprasti, ką davė tokia didelė didelė dozė meilės, kurios neištvėriau, kaip ir tu :) ir kam tai gali būti prasminga tiek galvoti ir bandyti, jeigu nenaudoju - todėl liu ke...
Supratingiesiems...
Bandau prisiminti, ko mokei -
Meilės:
supratingos, gailestingos, juokingos, išmintingos
griežtai atlaidžios
Linkiu mums abiems paskutinio šitokio gyvenimo
Kartu viską mylint
ir gražios minties.
Dabar tai visiškai netinka,
Turi būti tobula, (tinka).
Prieš kelis mėnesius skaičiau ką sako šventas Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams:
Meilė kantri, meilė maloninga
ji nepavydi;
meilė nesidžiaugia ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Matyt bandžiau tuos žodžius tiksliai suprasti per save ir pakartojau kažkokį fragmentą, pridėjus savo žalios spalvos, todėl tai gerokai padarkyta kopija :) Nieko rimto :)
Skiriu tai - viešai tokią ypatingai gražią datą 11.12.13 - jau iškeliavusio tėtuko gimtadieniui - pirma mano tikra dovana... Nors negirdi, atleisk už pyktį, juk myliu. Ir vis dažniau tampa panašiau už meilę ne sau ;)
Priežastis - žmogus, kuris labai panašus gal į mano tėtį (nors nieko konkretaus). Bandžiau suprasti, ką davė tokia didelė didelė dozė meilės, kurios neištvėriau, kaip ir tu :) ir kam tai gali būti prasminga tiek galvoti ir bandyti, jeigu nenaudoju - todėl liu ke...
Supratingiesiems...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)