Visiškas namas. Svarbiausia jame - stogas, kad netarškėtų skarda.
Jame bus vyras, kuris mane bučiuos ne pagal taisyklę: labas, brangi mūsų, ką veikiat, aš namie, (griūkit iš meilės) :* arba, nu ate, mmmuo :*
Mano stiprus noras būti bučiuojamai be grafiko ir nebūtinai - skruostas - lūpos - kaklas+dar gal žemiau ar ką. Tas planas... grafikas... Aaaaa!
O noriu taip - noriu būti vadinama netyčia ir ne vardu. Pavyzdžiui, kodėl gi kasdien neturėt vis kito vardo. gyvenimėlis trumpas, kad būtų vienodas. Jei tiksliau: ne brangi, mylimiausia, nuostabi ar koks nušiuręs su kilmės dokumentais gyvunėlis, o tiesiog paprastai - pirštuotas raganiukas ar makaronas stemplėj (kai pyksti), čiuožianti tarka, mirksinti vyšnia. Nu panašiai į mano planą, tik ne tiksliai, prašau maldauju. Nes čia mano vaisius, davaj turėk savo.
Noriu gauti tris-septyniolika bučinių ne iš pareigos, kad aš taip noriu, nes sakiau. Nenorėčiau jaustis nepaslaptinga. Reikia mane apdalinti meile, ypač, tarkim, jei nusišnekėjau taip stipriai tiesiai tau svarbioj viešumoj, kad tau net paraudonavo kakta dėl mano kvailystės. Dabar tau turbūt tai grės nekarjera :) bučkis ;)*
Svaičiojantis mustange, taip bus niekada, taškas. Tavo skardinis stogas tarška kažkur Majamyje. To garso pakęsti negaliu. Mano namai laukia neperliejamos, nepersningamos, nepaveikiamos išorinės apdailos, viduje su kepamų sausainių kvapeliu, jokios plastmasinės elektros.
Puikiai tinki šioms pareigoms, priimčiau, bet turi milijardą trūkumo.
Tu viską darai, kaip liepta. Tiksliai taip. Mane tai žudys, kaip ir tave pervažiuos traktorium.
Esi įpratęs kam nors priklausyti. O man nepriklauso niekas, net mūsų vaikai. Jie visiškai laisvi grįžti iš lauko pakramsnoti blynų, ar pasilikti su šutve kurti muzikos, ar laižyti savo gamybos snieginio agurko ledų. Man pakanka tik žinios, kad visi gyvi, sveiki ir svarbiausia - laimingi, kiek patys gali, nors ir be manęs.
Svarstau nusikirpti šukuoseną, kad suvoktum mane kitokią nebe tokią. Jei nesimato vidum, gal išore pamatysi.
Negalėjau atsakyti ir nenorėjau ir neketinau nei į vieną tavo tradicinį skaitmeninį klausimą. Niekada neįprasiu pranešti, kur aš ir kada būsiu. Jei nerasi manęs pagal laikrodį, aš būsiu ten, kur man norėsis ir nori nenori, taip tave kankinsiu net nesusimąstydama apie blogį. Tiesiog man taip šviečia, įžeist neketinu. Mylėsi, rasi mane nors ir Afrikos kairėj.
Turėdamas mane, privalai į mano psichosituacijas reaguoti su meile ir ramiu dėmesiu. Galbūt ir pasveiksiu. Atšliaušiu pas tave keturiom, bet tau manęs nereikia, todėl nešliaušiu.
Turiu prisipažinti, esu išlepus nepastebimai ir savarankiškai durna. Į mane telpa juodžiausios spalvos, kurių dar nematei, todėl nebūk toks tikras mano stebuklais. Dabar jau ir nesi :) Keletą triukų jau matei, bet tai tebuvo mažas neįpareigojantis kvailumas, nors nesigailiu. Esu tu. Esu šilta gyvatė. Įgeliu ir kartais net atsiprašau. Bet gali likti randas visam gyvenimui klaustuko formos ir jis bus pas mane.
Tikrai turėjo tapti pamažu bloga nuo manęs, o to aš neištverčiau. Per daug Liu. Gali užkimdamas kartot prieš tai, kad viskas atvirkščiai, aš netikėsiu, negaliu. Nebent tai man įrodys pats gyvenimėlis, bet tau nereiks pratart nei žodžio. Tik tada tikėsiu tavim.
Dabartinė nebūtis, kurios nesupranti, irgi yra tikra Aš. Vadinasi, jau pirmo susidūrimo su manim neištvėrei. Todėl neverta net tolesnio lygio aprašinėt. Supykai? Vadinasi, tu pyksi ant manęs visą gyvenimą. Tas man skauda, todėl matyt girdėt tave... nereikia, kaip matai :) Tu ne antžmogis ir aš savo beprotybę nešiuosi su savim. Man ji patinka.
Tu susidūrei su laisva durne, todėl niekam ir nepasakok, verksi.
Nespingsuliuok per tel, skaityk per kom. Kada ryt, kovo 12 ar birželį.
2009-ieji, ne baisiai seniai... :D
antradienis, kovo 01, 2011
Mylima kiaunė arba Svajonių rozetė.
Tundra, pasilipus ant kėdės trim lūžusiom kojom, neįsitikinus, kad elgiasi viešai gerai. Net piam procentų.
Įsikandus kaktuso pūką kramto smėlį iš po savo subinės.
Įsitikinęs teisumu trim procentais, bet gali puikiai tai paaiškinti, tačiau tik sau.
Tad išsiaiškinom, kad kiaunė kalbasi tik su savimi, kai tu su tavimi.
Atšliaužčiau nors dabar nusvilus pas tave.
Bet mes šnekėti rašėm, o supratom ką?
Tu toks lengvutis
nepakelsi niekad mano griuvusio vidaus.
Su tavim pasenau visu penkmečiu.
Su savo sunkumu ir dar tiek pat.
Todėl dabar esu šiek tiek atsargesnė
ir nukvakus dar mažiau.
~vak
Įsikandus kaktuso pūką kramto smėlį iš po savo subinės.
Įsitikinęs teisumu trim procentais, bet gali puikiai tai paaiškinti, tačiau tik sau.
Tad išsiaiškinom, kad kiaunė kalbasi tik su savimi, kai tu su tavimi.
Atšliaužčiau nors dabar nusvilus pas tave.
Bet mes šnekėti rašėm, o supratom ką?
Tu toks lengvutis
nepakelsi niekad mano griuvusio vidaus.
Su tavim pasenau visu penkmečiu.
Su savo sunkumu ir dar tiek pat.
Todėl dabar esu šiek tiek atsargesnė
ir nukvakus dar mažiau.
~vak
Mirtina kaitra - Juta
Ilgai dar matysiu Tavo akis,
kurias užmerkei į mane įsikniaubęs.
Suprasiu Tavo lūpas, tąkart pritvinkusias gailesčio,
prispaustas, neabejotinai, tik mano drėgniems skruostams.
Nosis netelpa širdy, net matos iš toli, kad vos laikosi (gal dar kabo).
Plaukų galiukai dryksta virpančiuose naguose.
Kaip skaudžiai baudžiu:
vertinau, kad nesudegtum.
Nieko svarbiau už apsaugą.
Šviesi ugnis suskaldo langus.
Oro balionais sprogsta lašas Tavo veido.
Nepamačiau už akių dugno dar gilesnio supratimo -
Neperšviečiamas migdolas gesino tavo sprandą.
Bet nesiteisinu...
Plaučiai prilimpa prie sėdynės,
Žvaigždėm suraukta kakta.
kurias užmerkei į mane įsikniaubęs.
Suprasiu Tavo lūpas, tąkart pritvinkusias gailesčio,
prispaustas, neabejotinai, tik mano drėgniems skruostams.
Nosis netelpa širdy, net matos iš toli, kad vos laikosi (gal dar kabo).
Plaukų galiukai dryksta virpančiuose naguose.
Kaip skaudžiai baudžiu:
vertinau, kad nesudegtum.
Nieko svarbiau už apsaugą.
Šviesi ugnis suskaldo langus.
Oro balionais sprogsta lašas Tavo veido.
Nepamačiau už akių dugno dar gilesnio supratimo -
Neperšviečiamas migdolas gesino tavo sprandą.
Bet nesiteisinu...
Plaučiai prilimpa prie sėdynės,
Žvaigždėm suraukta kakta.
Lobiai
Visi keliai veda į priekį, bet eidami priekin, ilgainiui atsiduriam užpakaly.
Pamaniau, kad keliais negalima pasitikėt, todėl ėjau nepaleisdamas kelio iš akių ir vis primindamas kojom.
Kai kiti muilo burbulus pūtė, aš muilą nešiau, bet...
IŠTRAUKOS IŠ GYVENIMO IR KITŲ VIETŲ
Prie stalo sėdėt - nuotykis
Žinai, kiek yra neprivalgančių... Todėl valgydamas niekad nepamirštu ir truputį pabadauti. Paprastai tai darau tarp I ir II patiekalo, bet kartais - ir prieš III, II. Tai labai nuskaidrina sielą.
Vyras gali suviliot nebent alkaną smauglį.
Recidyvistams - išbobinimas.
Politinis pasitenkinimas... Štai kas vyrams puikiausiai atstoja lytinį.
Vienas gyvenate?
Vienas, bet su žmona...
Buvo sunku, bet lengva
duodu prišikt, kad tai Erlis :D
Pamaniau, kad keliais negalima pasitikėt, todėl ėjau nepaleisdamas kelio iš akių ir vis primindamas kojom.
Kai kiti muilo burbulus pūtė, aš muilą nešiau, bet...
IŠTRAUKOS IŠ GYVENIMO IR KITŲ VIETŲ
Prie stalo sėdėt - nuotykis
Žinai, kiek yra neprivalgančių... Todėl valgydamas niekad nepamirštu ir truputį pabadauti. Paprastai tai darau tarp I ir II patiekalo, bet kartais - ir prieš III, II. Tai labai nuskaidrina sielą.
Vyras gali suviliot nebent alkaną smauglį.
Recidyvistams - išbobinimas.
Politinis pasitenkinimas... Štai kas vyrams puikiausiai atstoja lytinį.
Vienas gyvenate?
Vienas, bet su žmona...
Buvo sunku, bet lengva
duodu prišikt, kad tai Erlis :D
Kažkas rašė, kadais užsirašiau, bet nežinau kas, gal ne taip ir svarbu, kas atrodo svarbu, jeigu man patiko
Laimė sudega
per tris sekundes
Iliuzija
***
SIELŲ PRASMĖ
Štai žiedlapiu tupdau
Tave
ant delno
plaštakių virpesių vilionėj
pabiręs
mintimis skrajoju
tik šiluma -
esu šalia
ir neberūpi veidas kitas
tik Tu tapai
svajonė - kūnu
rieškučiomis geriu
kerus
pakilęs vėl iš sutemų
kaip išnarą palikęs kūną
Tave jaučiu
širdim tarp dūžių
alyvų kvapo aromatas
grakšti ranka. Tik ji temato
iš mielo judesio šnekos
nesu - sakai
girdi kaip trūkinėja
išdžiūvusi mano oda ---
***
Ant balkstienų krenta rūko trupiniai
Kai rytais nubundu kietame savo guoly,
Suprantu - aš didžiausia turtuolė.
~trūkstama sielainė~
per tris sekundes
Iliuzija
***
SIELŲ PRASMĖ
Štai žiedlapiu tupdau
Tave
ant delno
plaštakių virpesių vilionėj
pabiręs
mintimis skrajoju
tik šiluma -
esu šalia
ir neberūpi veidas kitas
tik Tu tapai
svajonė - kūnu
rieškučiomis geriu
kerus
pakilęs vėl iš sutemų
kaip išnarą palikęs kūną
Tave jaučiu
širdim tarp dūžių
alyvų kvapo aromatas
grakšti ranka. Tik ji temato
iš mielo judesio šnekos
nesu - sakai
girdi kaip trūkinėja
išdžiūvusi mano oda ---
***
Ant balkstienų krenta rūko trupiniai
Kai rytais nubundu kietame savo guoly,
Suprantu - aš didžiausia turtuolė.
~trūkstama sielainė~
Menas to begin
Traktoriukas kerėplioja
per skrandelio sieneles man.
Alkis. Reikia tręšt.
***
Lietuviškas haiku:
Purvynai trykšta,
taškosi širdis.
Zebras.
***
Gandriukai kleketuoja,
lapeliai laša žemėn.
Sąskaitos jau čia.
per skrandelio sieneles man.
Alkis. Reikia tręšt.
***
Lietuviškas haiku:
Purvynai trykšta,
taškosi širdis.
Zebras.
***
Gandriukai kleketuoja,
lapeliai laša žemėn.
Sąskaitos jau čia.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)