Ilgai dar matysiu Tavo akis,
kurias užmerkei į mane įsikniaubęs.
Suprasiu Tavo lūpas, tąkart pritvinkusias gailesčio,
prispaustas, neabejotinai, tik mano drėgniems skruostams.
Nosis netelpa širdy, net matos iš toli, kad vos laikosi (gal dar kabo).
Plaukų galiukai dryksta virpančiuose naguose.
Kaip skaudžiai baudžiu:
vertinau, kad nesudegtum.
Nieko svarbiau už apsaugą.
Šviesi ugnis suskaldo langus.
Oro balionais sprogsta lašas Tavo veido.
Nepamačiau už akių dugno dar gilesnio supratimo -
Neperšviečiamas migdolas gesino tavo sprandą.
Bet nesiteisinu...
Plaučiai prilimpa prie sėdynės,
Žvaigždėm suraukta kakta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą