Numanau, kad mamos profesija panaši į minimum kokio politiko šiais laikais. Bent jau mastelis atitinka. Eini gatve, o tave šaudo ne tik žvilgsniais :D Gal tik kažkoks nežymus skirtumas, kad iš įvykio vietos reikėtų judėti ne vienam pačiam, bet su visu klykiančiu vaiku ant rankų, nors... ir čia galima įžvelgti panašumų, kaip reikia nešt kudašių ginant ir kolegos kailį ar dar kaip nors kitaip kaip norit, plius neįsiveliant į dar didesnes intrigas, jei dar nori bolatiruotis kada nors į prezidentus :D
Žodžiu, po ilgos kelionės po rytinį Vilnių grįžinėjame su Justinu namo. Labai lėtai, beje, nes dar norėtume pastoviniuoti vietoje, peržiūrėti visas (ataskaitas) mašinytes, motociklų linkius pakeliui, gal dar paglostyti namo mūrą ar tiesiog pašokinėti vietoje. Kad mūsų karavanas vis tik pajudėtų iš vietos, pasiūlau vienam "politikui" atsipalaiduoti ir pirstelėti tokiais laiptukais į priekį, o paskui nuo jų nušokti. Tiesiog šiaip sau, kad atitrūktų mintys nuo "reikalų", bet kad judėtume vis tiek į priekį. Žinoma, visai suprantama, įžvelgęs mano klastą, o gal net piktdžiugiškumą, "politikas" atsisako jais laipioti, kaip koks beždžionė ir nejuokais suurzgė (tikrai suurzgė, nes dviejų metų stažo "politikas" dar neišmoko dailiai ištarti "nenoriu"). Na, aš džiaugiausi, kad tik suurzgė, bet nuėjome toliau jau tris žingsnius po šio "žesto", bet džiaugiausi neilgam....
Iš paskos išgirdau moterišką tiradą: "Kapryyyyyzas! Kaip tu jam iki šiol nedavei į kailį va va taip (dar ekspresyviai parodė kaip)!" Na, supratau, kad gaunu rėkt, todėl jaučiau pareigą atvėsinti situaciją (dažnai oficialiai politikams tenka atpasakoti įvykius ir kodėl taip pasielgė/nepasielgė). Paprašiau paaiškinti, kur eina kaprizas, nes aš iš kaltinamojo girdėjau tik urgztelėjimą iš nepasitenkinimo, bet labai daug nekonfliktavęs, jis pasuko eiti toliau ir be laiptelių (kas man buvo dar naudingiau, eiti tiesiai, nesivarginant lipti laiptais, kaip žinote, patogiau ir nereikalauja daug kvapo). Pajutau, kad dar labiau įaudrinau tą situaciją (dažnai pasitaiko, jeigu labai nori pasirodyti rimtas, bet nesigauna, nes trukdo ir emocijos ir vaizduotė ar dar velniai žin kas). Moteriškė nesustojamai klausė, kiek šiam gerb. piliečiui metų ir kas bus po n metų. Aš jau stabo ištikta, nieko negalvoju ir nedarau. Ji puola kaltinamąjį akis į akį: "Kiek tau metų! Aš tave nusivesiu su savim!" Manasis 2 metų stažo "komponentas" nustėręs žiūri į gatvės "teisėją" ir, aišku, nežino ar atsakyti, o gal į kurį klausimą dabar atsakyti pirmiausia :) Galų gale teisėjos povyza atsisuka į mane ir taria: "Kapryzijasi! Duot gerokai reikia į kailį" nu ir ten dar toliau kažką, kas jau kartojasi, nelabai įsimenama. Maždaug, aš jus jau kelintą kartą matau! Na, taip įsakmiai daugiau gal. Teko amo atėmimo laiką sutrumpinti sau man, tai tarstelėjau: "Jūs nelabai maloniai kalbinate, kad ir aš nelabai žinau, kaip su Jumis diskutuoti".
Kaip stebuklas. Ėmė ir nuėjo mūsų "teisėja" savo keliu. Neatsisukdama. Ramiai. Ačiū visam šito pasaulio Prezidentui, kad tik tiek teko ištverti, bet toliau ėjau jau tirtančiom žiaunom ir zuikelio akim. Panašiai nejaukiai jaučiausi visą dieną.
Štai ką reiškia:
KARMA (ko tik pati nesu panašiai seniai prisidirbusi, kad pati neatseku galo nuo kada),
ŽODŽIŲ GALIA (galima ir palaiminti, tiek pat ir prakeikti labai greitai), nes pirmiausia, man norėjosi iškaršti kailį tai pačiai teisėjai, jeigu atvirai, norėjosi žiauriai pažiūrėti, kaip būtų supratusi Jos kaprizo atauklėjimo būdui čia pat gatvėje :D (gerai, kad nebandžiau, bet neslėpsiu, norėjau iki pat dangaus, bet tas pats dangus mane ir sulaikė),
KAIP ŠAUKSI, TAIP ATSILIEPS (atsilieps gal netiesiogiai šaukiančiąjam, net nežinai kur tau ir kada atsilieps iš vis, o bendrai paėmus, vėlgi karma, gal iš kito kampo) - vėliau tą vakarą pritalžiau savo vyrą pašluostėle, kam jis drįso paklausti, kodėl nepklota lova (tiesiog šiaip paklausė, vienok, gal turėjau laiko ir nepaklojau ar ką);
ir o Dieve, MALDA - tikrai pradėjau melstis mintyse, nes nebežinojau kaip elgtis, tuo labiau, kad labai dažnai užkliūvam tai praeivei kokiai (dažniausiai moterims su patirtimi, nes vyrai pasitaiko ramutėliai, netgi guodžiantys ar pakylėjantys, nors ne 100 proc. ...) :)
Šitai man padėjo pereiti į kitą lygį, tiksliau, per gatvę link namų :) Iki pat nakties dar analizavau, lieku prie stebuklingo įvykio ir šiandien, nes aš moteris :) kuriai "politiko" pareigos yra kaip smūgis vidury gatvės ir didžiulis krūvis, kurį pati užsidėjau :)
Būkim draugiškesni jau, gana įrodinėti skirtingas tiesas. Nuomonių būna daug. Nėra vienintelio būdo gyventi, kitaip jau seniai būtume išmirę :D O dabar mokomės, kad sužinoję suprastume, kiek dar daug reikės sužinoti. Ir niekada niekada nebus ramu. Nebent nušvistume :)
Laimės, meilės, atjautos.
P.S. Teisėjui gyventi nelengva net paprastą dieną. Daugiausia laimės šioje istorijoje linkiu jam.