Nuo pat kūdikystės mano vaikelis baisiai jautrus. Lopšinės jaudina baisiau nei karas - man ar kokiai kitai priemonei bent kažką lėtesnio užgiedojus vaikas pragysta arba bent jau ryja ašarą liūdnai prisimerkusi. Neišnešioto naujagimio paveiksliukas žurnale irgi spaudžia metų neturinčios merginos ašarą.
O dabar atradom kitą graudų reikalą. Katytė uodegytę tai turi, šuniukas irgi turi ką vizgint, net voverytė, kiškiukas ir meškiukas turi bent dėl vaizdo uodega vadinamą. Pasijuokdama rodau ir savo uodegą - chalato šone nutrūkęs šniūro laikiklis, net pavizginau :D Pasirodo per žiaurūs juokai buvo :D Nes vaikis atrado, kad pas ją tai uodegos pižamoj nėra... Vajė.
Bandau taisyt rėksmingą padėtį patardama susirasti uodegą, kurią pritvirtinsim. Radom šniūrelį, bet, pasirodo, į kelnes jį sukišti negana. Juk jaučiasi antikūnis ir plius dar patraukus išsitraukia - NETIKRA!!!! AAaaaaaaaaaaAAAAAaaa! :D Netinka! :D Už kalnieriaus užmesta uodega irgi negražu, visai kaip ne šuns... Užrišta - matosi mazgas... Nusiraminti negalim.
Jei būčiau iškart sakiusi, kad pas žmones nėra uodegų, pas mane taip pat, būčiau truputį ne taip graudžiai išsisukus. Dabar netinka net žmogiškas paaiškinimas :(
Sunku jautruoliams :) o tokio beždžioniuko mamai... Vau... Koks dar miegas, kai reik atrast protingą uodegos sprendimą ir dar parodyt, kad tai streso man visai nesukelia ir padėtį valdau :D Kitaip kas padės mano vaikui, jei ne aš. Tėtis tai miega :s
Atsibus gal link vaikų paauglystės, cha :D
antradienis, vasario 01, 2011
Piktumų adresas
va va, šią savaitę mėlynas (nu tipo mylimas) vyras namie, galvoju ot bus gerai, patingėsiu, pašokinės, pagaliau nebepyksiu. Nugi kur tau. Miega. Naktį visą miega, ryte miega kol nepradedam šokinėt ant galvos sukankant link pusiaudienio valandų, tada Emiliukas eina miegoti. Tėtukas naudojasi proga dar pamiegoti. Kažkokia nesąmonė. Nėščias gal? :D
Ir štai atėjo mintis, kad jeigu aš sau galėčiau taip leisti, gal ir nebambėčiau ant prostatito reklamų ir kitų savaime suprantamų dalykų :) Bet kaip taip? Už lango šviesu juk! Kas jam! Gal kokio geležies aparato užšerti jį, kad akys atliptų. Pavydas jama, negaliu...
O aš pripratus gi jau nemiegot per parą 20h, tai, atseit, pati ir kalta :)
Ir štai atėjo mintis, kad jeigu aš sau galėčiau taip leisti, gal ir nebambėčiau ant prostatito reklamų ir kitų savaime suprantamų dalykų :) Bet kaip taip? Už lango šviesu juk! Kas jam! Gal kokio geležies aparato užšerti jį, kad akys atliptų. Pavydas jama, negaliu...
O aš pripratus gi jau nemiegot per parą 20h, tai, atseit, pati ir kalta :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)