"Mama, ar žinai, kodėl tavęs kartais neklausau? Todėl, kad tu manęs neapkabini, kai aš pykstu. "E.
Šaldytuvo priekinių durelių stendo verta mintis šį mėnesį.
Justinas nuo lovos nulipti nemoka, bet ir žino, kad reikia ką nors pasišaukti gan nepastebimai nervų sistemą drąskančiai zirziant, kai reikia nulipti. O pasikvietęs stveriasi į atlapus ir lenkiasi į tą pusę, į kurią prašosi nunešamas. Taip laimi dar ir nemokamą nugabenimą, kol pati neprisimenu, kad šiknūzai! tu gi jau moki šliaužti ir baldais vaikščioti, ką aš čia darau...
Mamos turi suspėti viską. Pavyzdžiui, anądien su savo apiplyšusia tapke įlipau į kaką ant grindų. Žmogutis pliku pumpu lakstė, prisdarė ir dar kažkas įvyko, gal miego užsimanė, kad aš palikau ant tako kaką. Dažniausiai jie patys niekur nedingsta, nedings ir tas. Dingo, tik paskui kartu ir tas plyšenas šliures išsviedžiau kibiran ir ėjau kartu miegot, nes prieš tai atsigėriau vandens iš arbatinuko (bo tai indų niekas neplauna). Juk mama turi viską spėti. Netenku kantrybės dėl savo nevalyvumo ir piktai dundu į miegamąjį, kad visi girdėtų. Pakeliui pamatau atriedant grindis vis arčiau - užkliuvau už pripučiamos valties, po velnių. Kritom minkštai, bet valties karmos sudėtis dabar iš daug keiksmažodžių. Namų aura pakvėpinta.
Labai neskaniai gaminu ėdalą, nes neįsijaučiu ir neteikiu jam meilės jį terliodama, matot. Perlinės kruopos, bulvės ir morkos ne itin puošniai atrodo vandeny su užknisusiu kariu ir bazilikais šventės nesukuria. Mielinės bandelės vietoj šiaip būlkos irgi nuotaikos nepraskaidrina, nes linų sėmenys, saulėgrąžos ir kiti rakandai jų viduj kažkokie netradiciniai. Būtų užtekę tik miltų. Vyrui norisi moliuskų, gal kokoso riešuto vidinio grožio. Parneša picą. Bendradarbio žmona įdeda į darbą vyrui maisto prašmatniausio 4 dienas per savaitę. Pagalvoju, kad jam pasisekė, tik skaipu ta žmona nešvytėjo kaip saulė lygiai tokiu pat skaistumu kaip ir aš. Jos vaikai serga panašiai dažnai, už tai gyvena didesniam inkile. Pagalvoju, ar verta stengtis būtų... didesnis inkilas - daugiau nenušveistų langų. Nusiraminu. Su manim viskas taip kaip ir turi būti :) Kai darysitės valgyt, įdėkit ir man.
Šiandien pati nuėjau po dušu ramiai, ištaikiau momentą viena nueiti. Vaikus palikau kambary, gražūs, žaidžia, tyliai tyliai... Po minutės duše buvom trise. Vaikai išmaudyti. Nespėjau tik pasifenuoti, bet šiandien nebus svečių, neisim niekur, nes mums kažkoks šlykštus užkratas - liūliai žaliai geltoni, 6 bonkutės iš vaistinės ir viskas bus gerai. Justino antakis kažkoks gleivėtas. Žirnių sriubelė turbūt. Emilijos plaukai sulipę - tyrele brolį vaišino. Šiandien maudėmės? Ach, taip gi. Dar kriauklėj prausiau n kartų, n+6 kartą prispaudžiau koją kriauklės kamščiu. Čia šiandien buvo. Paskui ar prieš tai kažko ėjau į kambarį...
Įsimyniau į skiltelę avokado ką tik. Emilija užmigo be vargo pati - galva į fasuotą obuolių tyrlę lovoj. Prieš tai paprašė stebuklingo Vilniaus vandens iš krano. Supypsėjo duonos išrūgimo laikmatis (kepsiu duoną 2h), Justinas jau "gyvas" 17:30, nors skaičiavausi laiką, kad atsibus tėčiui grįžtant, kokią 19h. Indų keturiomis nesuplausi, geriau pirstelsiu į blogą:
Viskas gerai, valgyti turim sočiai, sveikatos pasitaisys, vyras nusipirko ritę, sumokėjau jau. Turiu 250lt. Liko įsisriegti dantį vietoj ištraukto (gal išsivirsiu sriubos ir prarysiu), nupirkti Justui vasarinę striukę nuo lietaus (gal švies saulė visąlaik), Emkei kojinaičių (o gal vasarą basom), aš išmokau puoštis 3 drabužiais - chalatu ir apatiniais. Oi, dar šliurių turiu sočiai. Virt sriubą būtų galima iš jų.
Viskas liuks, argi nesakiau ;)