Man vaikai dažnai sako:
- Mamyte!!!!
Aš jiems:
- Mamyte!!!
O jie man išaiškina:
- Taigi tu mamytė!
Ir jau tada suprantu, ką veikiau aną vasarą...
pirmadienis, sausio 26, 2015
Mamytės kilmė
sekmadienis, sausio 25, 2015
Sanatorija "Meškos guolis"
Turim baciliukų porą, kurie protarpiais vimteli, kosėja kaip buldozeriai, nekvėpuoja ir šizoidinę seselę, kuri jau ketvirta para neturi pamainos, nes yra tiesiog labai gera. Visą parą klausosi, ar vis dar yra palatoje kvėpuojančių per nosį, ausį ar dar kur nors žemiau. Gargaliuojančios žąsys nepasiduoda net mikstūroms kelių rūšių, matyt, teks jas maitinti tik cukruotais migdolais.
Vienas žasiukas ypač linksmina palatos kolegas. Kai seselė priverstinai numuša namo aukščio temperatūrą pacientams, jis praneša išdidžiai:
- Man jau nukrito iki kojų! - temperatūra, žinoma, kas dar.
O kai pradeda po poros valandų vėl kilti žaibu sulaukiu tokio sakinio:
- Visas drebu iš laimės. Gyvenimo laimės. - nu, žinot, kaip kylant krečia drebulys, tad nenusiminkit, ten gyvenimo laimė, akivaizdu.
Kad nebūtų gana, dar paprašo įjungti filmuką, nes kitaip tuoj iškretės. Tai varo seselė suleisti filmuką "Boltas", kol akys neišsprūdo.
Tikriausiai tiesa, kad linksmiausia tada, kai sunkiausias lygis.
penktadienis, sausio 23, 2015
Naminis žvėris
Mano mažas didelis liūtukas jau 3,5 m. Geras tas posakis... Maži vaikai - maži džiaugsmai, dideli vaikai - dideli džiaugsmai! Ir niekaip kitaip :)
Vakar bežaisdamas imtynių su tėčiu ir man persikreipus stebint jis sustojo, pažiūrėjo į mane ir sako:
- Mama, verkiu nuo tavęs.
- Kodėl? Nuo manęs? - galvoju, gal kažkas jau ne taip.
- Nes labai myliu!
O šiandien reikėjo atlikti tokią nesąmonę darbo klausimu. Ir taip koktu... Net nepastebiu, kad klūpiu tiesiog lovoj nuleidus antakius. Ir čia priėjo jis:
- Neliūdėk... Aš tavo džiaugsmas! Džiaukis dabar!
Ir kaip jie žino, kada pasirodyti... :D tokie blogi darbai ir geri veiksmai :)