Negaliu. Artėja laikas išsirinkti naują darbą, nors jaučiu jau atradusi savo amžiną darbą - būti su vaikais, o reikia tą darbą ruoštis taip imti ir palikti. Galbūt visam laikui palikti. Kaskart gaudau momentą.
Kur aš rasiu geresnį vadovą nei dabar. Juk dabar mano vadovas dažnai Emilija. Ne dėl to, kad ji man sako ką daryti :D visai kitos jos pamokos - ji labai nuoširdžiai išreiškia visus jos širdies skausmus čia ir dabar, ir aš juos turiu pagauti ir dar žinoti, ką su tuo daryti. Sunku nerealiai, nes ir žmonės mane smerkia, kad nemušu dėl emocijų :D, reikia atstovėti tiesiai net aršius puolimus savų "mylinčių" žmonių, o aš vis tiek savo - studijuoju jos temas ir elgiuosi taip, kaip mums reikia. Pirmiausia gydau save, bandau keisti savo sustabarėjimus. Tai baisu, bet taip miela. Kas kitas mane privers tai padaryti daugiau.
Darbiniai rytai. Atsimerkiu ir aš jau darbe. Nėra kamščių :) šokam iš patalų ir davaj... šluota, mankšta, švara, vonia, valgiai, laukas, bėdos, reikalai, valgiai vėl, sprendimai, nežinomybė, kančia kopti kalnus, mažytis momentinis atsipalaidavimas ir vėl "trasa".
Pavyzdžiui, šiandien supratau, kad mano bendradarbiai - vaikai - geriausi nei kada nors gyvenime turėjau. Kažkas sutriko, ar atsitiko, nežinom, ką daryti, pasigarsinom relax fm ar įsijungėm vaikų ir paleidom bėdą šokdami. Šokti su bendradarbiais nieko negalvojant, žvengiant ir jaučiant tokį nesibaigiantį gėrį. Amžiams pasiilgsiu viso šito.
Koks nuostabus darbas manęs laukia, o aš laukiu jo. :)