tikslių klaidų kūryba
bandysi sekti, nesuveiks. bet gal padės
iš pradžių darius ražauskas, bet jo kelias vis tiek kitas.
paskui jonas markūnas, lengvėja, ir jis netobulas.
paskui filmai:
cafe de flore, atseit. atrodo viską žinau, bet pasirodo trūksta visko.
tada netyčia "vanduo", lyg ne į temą, bet nieko nėra svarbiau gi už nieką. jei užkliudė, reikėjo net smulkmenos.
paskutinis laužas "medisono grafystės tiltas" (gal netiksliai, bet Tas) buvo ledlaužis - tadam tratata šuldu buldu dam vam!
pati susitvarkyt nebesugebėjau.
toks vaizdas, kad viską matau, bet nesuvokiu ar ateitį, ar tai, ką žmogelis būdama tiesiog svajojau ir laidojau
net nežinau ką, bet ir neišsijungia off, iki miego dar toli, nors šiaip visas Vilnius jau tuoj pusryčiaus :).
o kraupu, minimalistiškai išsireiškus - nemalonu, o galiausiai tragiška, beveik paskutinioji. tirpstu kaip besmegenis, joks čia anekdotas, baisiausia, kai smunka galva iš pradžių lėtai, o dar greičiau jau būna nukritus, net nesimato ar buvo ausys, o akys. kam rūpi. pavasaris gražiausias šypsos
... liko tik kvėpuot ir Dievas...
Tau aišku kas nors?
melisų-mėtų arbata. (tai štai kam ji auga) dar aviečių krūmo stiebelis, kad nepurtytų šalčiu.
nors galvot nesugebėjau, bet reikėjo galvot, kaip susitvardyt, nes jei kasdien taip, galėjo būti nesąmonė, o žmonės taip nedaro - kūnelis per mažas tam :)
algirdo šeškaus "įvadas" ir kitos dalys. gerai, nereiks eit pas jį, skaitosi. tvarkausi, grįžtu ramiai. po tip topą. namo. sproginėja žodžiai, kaip jis sako, tai bent žinosiu dabar mintinai, kad man viskas gerai :)
tu supranti?
grįžau, o lyg niekur nebūčiau buvus.
ačiū labai mažas, čia daugiau. amen labai tinka. esi. dar matysiu, gal net reikės dirbti kartu, kad būtų kitiems aišku.
spragsi kukurūzas. valgysim. lėkščių nereiks plaut, tas man visad gerai būdavo :) neskalbt ir neplaut :) prisireiks. moku.
čia tik kūryba, menas... :) visai jo kūryba
tavOMano eilė. kasdien
daugiau tyliu.