Einamieji Genadijaus sopuliai

pirmadienis, gegužės 09, 2011

Memuarai pašol

Kepam pyragą Jono (dėdės Ono) gimtadienio proga Jovitos (Vytios) receptu.

Amijaja paka ninį (plaka kiaušinį). Du pasukimai šaukšteliu. Išplaktas, nes jau norisi ragauti. Aišku, neragaujam, nes nėra miltų ir pan. tipo... ;) Nenorom, bet klausom, nes aš dideja (didelė). Čia man taip dukra sakė, nes aš vis pamirščiau.

Mama tirpina sviestą su cukrum, Amijūko žiūri, laukia laižymo proceso. Užsimano raganos būdelės reikalų (sysių). "Mama, auk", griežtai atkiša delną kaip stop ženklą (mama, palauk, čia reiškia). Nubėga, susitvarko, parlekia. Aš laukiau laukiau, laukiau laukiau, sviestas stingt iš naujo pradėjo, neiškenčiau, išmirkusį jau sviestą supyliau į kiaušinį be pagalbos, pričiupo mane eigoje tiesiog negarbingai - nepalaukiau juk. Norėjo mane pamokyt vykdyti pažadus stropiau, bet sakau dabar bus miiiiiltai...

Ooooo, millllltai, jie mūsų kepiniuose smagiausi ir paminėjus juos viskas atleidžiama, nes turbūt dėl to, kad byra plačiausiai ir terliojasi sklandžiausiai, o be to, po miltų, galima palaižyti bliūdo kraštelį dažniausiai, paskui jau nebe tik kraštelį... :) Esu išgudrėjusi dabar, Emkės dėka. Neapšausi. Sakau miltus supilu į puodelį AŠ, o iš puodelio į bliūdą - TU :P Švaru. Abu kartus :) Liuks.

Cukraus eilė į įdarą. Cukraus patrauklumas panašus į miltų, tad mano nekantrumas su sviestu jau pamirštas ir atleistas. Pilu cukrų į puodelį AŠ... Pataikau į puodelį dvigubai nei reik, ant stalo iš vis nereikėjo, bet kaip ant savęs šaukt. Susimąstom - ant savęs nešauksi, bet ant vaiko tai jau burnočiau tokioj situacijos jam atsidūrus, kad reikai atsargiau, kaip gi šitaip, ane. Gerai, kad pyliau pati ir šitu atveju :) Išvengėm nereikalingos kritikos, neskaitant tėčio replikos, bet kas nekepa pyrago, tas minusuojasi :p Susimąstymas fiksuojamas ;) naudinga patirtis, kai norėsis burnot ant vaiko, kai nepavyks kažko tiksliai pataikyti :)

Piakikus (persikus) paunu a pejūku (pjaunu su peiliuku) AŠ. Nuo lentutės į bliūdą verti TU. Viskas pagal planą, nei taškelio ant jokio kito paviršiaus. Išlavėję esam, net gardu, oi :P

Žodžiu, visa kita be nuotykių darėm abi, tvarkingai, padiskutuodamos, kad receptas tai Vytios (Jovitos), tai ar ji bus pas Oną sodyboj? Nebus :( A tiu tiu Vytia? (O kur tu Jovita?). Bulgarijoj, kitoj šaly. Šiandien nesusitiksim, toli ji. Bet vasarą atvažiuos, žaisim. Ką žaisim, klausiu? "Tiu tiu" (kur tu, kukū) :) "A matiutia tei dajo" (ir močiutė taip daro irgi matote). Šypsenos apšviečia net orkaitės nereik kaist :)

Pašaunam magą (pyragą) į orkaitę. Laukiam. Sulaukėm 2 min, norim pyrago jau dabar. Negalima, neiškepė, reikia pamiegoti ir tada bus iškepęs. Smingam visom pastangom kuo greičiau, kad greičiau atsikelt. Keliamės su pirmu sakiniu "Mago kepo?!" (pyragas iškepė?). Taaaaaip... Vėsta, vešim Jonui. "Neeikia Onui, nioju mago agauti" (nereikia Jonui, noriu pyrago paragauti). Jonui teko testuotą jau atiduoti, bet jis, tikimės, supratingas ;) Šitiek išlaukti 2,5 beveik metų, pačiam minkiusiam tešlą ir visą savo kantrybę atidavusiam žmogui, galima leisti laukti tik 2 minutes nebent :D Kažkada atvešim ir nepraimtą. Reiktų sulaukti kokių 30 metų :P

Ačiū Onui už jo gimtadienį. Pyrago kepimo patirtis, kaip matom mums atnešė daug džiaugsmo, žinių net, nors ir buvo gaila jį atiduoti, net neįsivaizduoji kaip gaila :D
Ačiū Vytiai, už idealų receptą. Galima kepti net turint šūdo pyrago kepimo patirtį (nu buvo čia toks šokoladinis keksiukas, kurio vis iš skardos sveiko nemoku ištraukt, keliasdešimtą kartą - skanus, bet sutrupa ir atrodo... tualetas :D). Bet su šituo - Perfecto. Pamaitinom visus. O Onas kaip džiaugės, šakės :) faina :)
Ačiū Amijukui, žinoma. Faina su tavim <3 Kiek darbo mano smegenėlėms ir širdelei :) Kiek pliurpti galiu ligi soties, kad paskui lieka tik tylėti, visi kiti tokie kvaili aplink atrodo su savo garbanotom mintim ir potekstėm atvirkštinėm :D tame tarpe aš ir :)
Ačiū tėčiui, kad žaidė Haštrik. Nesimaišė. Dėl cukraus komentaro - pats žinai :) Stalą nuvaliau, grindis užvakar :P Skanūs po to buvo bananų lietiniai tavo, bet vis tiek ne kaip tavo mamos :P Praktikos duosim ;)

Paslaugi

Girtis čia, žinoma, niekuom niekada neverta pradėti, bet prisiminti gerus dalykus visada smagu :)

Emilija... Sėdi kaip karalius ant vienintelės kambaryje kompiuterio kėdės, supasi į šonus, patenkinta.
Staigiai sumetė - tėtis pradėjo skust bulves čia pritūpęs.
Nušoko nuo kėdės, stumia link tėčio. "Tiati imk diėdę, netogu tau" (teti, imk kėdę, nepatogu tau).

Tėtukas pamalonintas, aš idilėj švyčiu kaip primyžtas upelis :) Aišku, pristūmus ir atidavus tą kėdę, nors ir pati, niekieno neprašyta, bet vis tiek egoistiškai pagailėjo savęs ašarom (toks egoistuko amžius) :) Bet pasakiau, kaip gerai tu padarei, tėtis koks patenkintas, nugaros neskauda susilenkus pritūpus dirbt, o tu turi plaaaačią žaaaaalią sofą, kur galima žemyn galva kūlius daryt. Savaime aišku, neįtikinau ir jau galvoj rezgiau kitą panašaus linkmumo pasiūlymą, bet paskui, kiek pamąsčius apie smagią naudą sau, susigundė :D Saugom bolį nuo 23dydžio kojelių greitų ;)

Vėl lepinam? Su malonumu :P