Einamieji Genadijaus sopuliai

penktadienis, lapkričio 26, 2010

ir aš

Miegu kaip medis :)

Nieko Karalius

įdomu, bet taip smagiai ir jaučiuosi :)
Linkėjimai...

Žiema žiema

Tokia graži žiema, tik baltos snaigės krenta
O mes tokie jauni, tarsi šešiolikmečiai
Žiūriu tenai gatve graži mergaitė bėga
Pamačiusi mane ji metė gniūžtę sniego

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Mergaite tu nebėk, vistiek tave pagausiu
Ir baltame sniege veidelį tau išprausiu
Mergaite tu nepyk, aš čia visai nekaltas
Čia tik kalta žiema ir kaltas sniegas baltas

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.

Vytautas V. Landsbergis - kažkodėl man patinka visada, o kodėl ir nebūtina žinot, jei neturi smegenų, taip? :)

Pasikeitusi Aš, vis tiek esu Aš

Turiu vieną žmogų, kuris man buvo pats sunkiausias ir meiliausias, kurį labai myliu visada ir kankinau, bet taip jam ir reikėjo :) Nes jis prakrapštė mano baisiai jautrų gilumą, už tai būsiu (ne)dėkinga ir nebenorėsiu kelti jam skausmo daugiau. Ne kartą jis yra supykęs ant manęs net ir už tai, kad neskaudinu ir atvirkščiai, tuo pačiu atsakau ir aš... :)
Bet šiuo metu noriu tiesiog pati sau užregistruoti, kad jaučiu daug daug daug gerumo jam, tikiuosi einas kaip iš pypkės, o kai neinasi, tai padarai, kad eitųsi ir aš tavim pasitikiu, kad randi laimę po truputį ir užtikrintai. Ne ten, tai šen ar kitur. :)
Labai nekonkretus ir didelis jausmas, todėl jis toks ir platus, ir nieko nepaaiškina :)
Anksčiau galėjau prisipažint, kad skauda, neramu, myliu ar noriu. Dabar tiesiog leidžiu paleidžiu išleidžiu, užrišu šaliką, kad nesušaltum (žinau, kad už durų nusiplėši jį), įdedam termosą nesibaigiančios vyrų arbatos ;), pagalvoju, kad smarkiai pabučiuosiu, bet nieko nedarom, nes būtų per mažai ;) Nė nežvilgteliu į nugarą, kol išnyksti, nes tu čia - skaitau apie tave, muzika apie tave, esu tokia truputį per tave ir ko daugiau reikia, a? :) o kūnelis lai laksto, kur jam reik ;P

Tavo, kas tik nori*
Draugaukim
Linkėjimai melisų-mėtų laukui 


Žinai juk šitą ;)

Raukiam pieno barą :(

Beveik diu, kaip Aš su Tavim jungė pieno liauka :) Kaip sakė viena mano skaipdružkė - turi būt dėkinga tėčiui, kad Tiek ir Tokio ryšio su tavim, brangioji, turėjome. Na, kažkaip taip panašiai nekonkrečiai :)
Žodžiu, Tėtukai labai daug reiškia ne tik vaikui, bet ir mamos ir vaiko ryšiui, draugystei, ištvermei, kantrybei. Ir štai vieną kartą netikėtai tėtukas tarė, kad gal jau laikas jums raukti Tai, nes jam iš šono taip atrodo tiesiog. Kiek pasiginčyjusi su juo, net susiraukusi kelias dienas ir pagėdinusi, kad į mūsų su dukra santykius tu nesivelk, po savaitės ir man pačiai pradėjo kitaip šviestis.
Labai nesuprantamas jausmas, tam, kas nejautė, bet smarkiai gniaužia palikti kažką, kas kadaise buvo taip svarbu. Bet pamažu pamažu... atrandu, kad atsisakę labai vertingų pieno liaukų mes dabar būsim dar tvirtesnės, nes kalbėsimės širdelėm ;)

Emilijos Tėti, Mano vyriškiausias Vyre,
Ačiū :*

Muzika muzika muzikaaaa <3

Beveik dviejų moteris

Mano mažoji moteraitė...
Rengia tėtukas ryte į darželį. Mano vaikiukas tuoj atskuba su vienu mano batu, sako:
"Siauk, mama, bata. Bidi aim." (Apsiauk, mama, batus. Abidvi einam. Jei kam neaišku:).)
Sakau:
"Ne, mažute. Aš tik su triusikais, matai. Batai prie maikės netinka. Aš vėliau ateisiu pas tave, kai susiruošiu, apsirengsiu." (na, mes paprastos, kaip yra, taip ir sakom).
Nuliūdo mano peliukas :( Ašara jau trykšta... Ir man gailu, kaip čia ją paguosti. Skaičiau kažkur, kad vaikus reikia tiesiog suprasti ir viskas. Sakau:
"Gaila mane palikti, ane?"
"Tijp." - linksi savo šviesiąją :) Praskaidrėjo nuotaika, išraitė lūpų kaspinėlį man - bučkiz ir ate :)

Moteriška... kai nenori jokių patarimų, jokių sprendimų blogai nuotaikai gesinti, falšyvo linksmumo, tiesiog supratimo, kaip šiuo metu jautiesi :)

Turi, kas supranta, tai lengviau ir liūdesį pernešti jo neslopinus, ania? ;)

Neliūdesėk mano burbulai,
man irgi būna... Bidi ištversim ir dar labai smagiai ;*