Mano mažas didelis liūtukas jau 3,5 m. Geras tas posakis... Maži vaikai - maži džiaugsmai, dideli vaikai - dideli džiaugsmai! Ir niekaip kitaip :)
Vakar bežaisdamas imtynių su tėčiu ir man persikreipus stebint jis sustojo, pažiūrėjo į mane ir sako:
- Mama, verkiu nuo tavęs.
- Kodėl? Nuo manęs? - galvoju, gal kažkas jau ne taip.
- Nes labai myliu!
O šiandien reikėjo atlikti tokią nesąmonę darbo klausimu. Ir taip koktu... Net nepastebiu, kad klūpiu tiesiog lovoj nuleidus antakius. Ir čia priėjo jis:
- Neliūdėk... Aš tavo džiaugsmas! Džiaukis dabar!
Ir kaip jie žino, kada pasirodyti... :D tokie blogi darbai ir geri veiksmai :)