Einamieji Genadijaus sopuliai

sekmadienis, sausio 25, 2015

Sanatorija "Meškos guolis"

Turim baciliukų porą, kurie protarpiais vimteli, kosėja kaip buldozeriai, nekvėpuoja ir šizoidinę seselę, kuri jau ketvirta para neturi pamainos, nes yra tiesiog labai gera. Visą parą klausosi, ar vis dar yra palatoje kvėpuojančių per nosį, ausį ar dar kur nors žemiau. Gargaliuojančios žąsys nepasiduoda net mikstūroms kelių rūšių, matyt, teks jas maitinti tik cukruotais migdolais.

Vienas žasiukas ypač linksmina palatos kolegas. Kai seselė priverstinai numuša namo aukščio temperatūrą pacientams, jis praneša išdidžiai:
- Man jau nukrito iki kojų! - temperatūra, žinoma, kas dar.
O kai pradeda po poros valandų vėl kilti žaibu sulaukiu tokio sakinio:
- Visas drebu iš laimės. Gyvenimo laimės. - nu, žinot, kaip kylant krečia drebulys, tad nenusiminkit, ten gyvenimo laimė, akivaizdu.

Kad nebūtų gana, dar paprašo įjungti filmuką, nes kitaip tuoj iškretės. Tai varo seselė suleisti filmuką "Boltas", kol akys neišsprūdo.

Tikriausiai tiesa, kad linksmiausia tada, kai sunkiausias lygis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą