o mes linksminamės su Justinu dviese :) nuostabynė :) Apjojom neįtikėtinai plačią teritoriją centre (su Emilija mums tai neįmanoma per visokias tokias pačias žaidimų aikšteles kas 2m.), išsėdėjom visas įmanomas pieveles, įskaitant ir prie Salomkės m-klos :) Tik ten labiau asfaltas mažajam žmogui patiko :( miestietis...
Man užteko litriako vandens vienai, nereikėjo dusti iš troškulio pasidalinus lašeliu su sugertuku ;) todėl nuotaika visai patenkinama. Labai net. Vaikas užmigo, šast vežiman, pliurkšt kavos išsinešimui ir svajoji, kaifas...
Su 2 kidzais ir 1 vežimu man vakar buvo trūkusios visos garso/vaizdo/nervų juostelės visame mano kūne. Net ir astraliniam turbūt, nežinau, kas tai yra, bet jausmas: kaip norėjimas mirti, bet net to padoriai negali :D Justinas nori miego, bet su fabriku (mano pienas), vadinasi, ant rankų, Emilija slenka lėčiau už bet ką pasaulyje ir niurzgia, kad jau pavargo (su paspirtuku yrėsi NET 10 metrų jopapapa... o kai pamatė dar vieną žaid.aikšt. jau miego nebenorėjo, bet kai vėl eiti, staiga užsinorės), su Justinu ant rankų ir su viena ranka stumdomu vežimu, kuris šiaip jau nebeveža tokių didelių (krypsta ratai), gražiai keikiantis - na...mo! Būna lengviau, kai Emsi ant rankų, o Justas vežime, bet kadangi ir tam pliurziūnui kilo panika, kad nėra vežime papų, aš jau buvau nusitrypus. Šiaip aš tai pakankamai lengvai ištveriu, paprakaituoju kaip traktorius ir še tau namai jau, nu bet vakar... Tėtukas net futbolo nėjo žiūrėt pas draugus, nes žodžių nereikėjo, kad suprastum, kad man kažkokia velniava paskutinioji :( Buvau paleidusi tą paspirtukininkę vieną gatvėmis pereit, kažkas susirūpino vienišu vaiku, mačiau jau net policinei skambyt norėjo :D o aš va tokia visokia nususus, ant viso gyvenimo pašiurpus. A nieks nekaltas, kas baisiausia, tik pati. Tas suvokimas žudo, ... bet ne iki galo.
Šiandien išleidau pusę šeimos vklaikpezdop (į Klaipėdą), ir mes visądien lauke. Einam tokiu tempu, kokiu AŠ NORIU, sustojam tik tada kai Justinas išalksta ar nori pasimankštint. Su vaikais iki metų, na kol dar nepakankamai vaikšto yra gėėėėris. Bet reik man susitaikyt, kad tuoj du aikštelių trepsėtojai lydės mane ir tai nebus panašu į mamos pasivaikščiojimą... :( Teks siųsti ten tėtį su jais kartu, jis vienoj vietoj ganėtinai gerai išsėdi, o man tai klaikus išbandymas. Ypač ketvirtus metus iš eilės be nei vienos vienulytės dienelės atostogų (naktelių irgi mažai buvo). Tiesa, kai 5d. drybsojau ligoninėj 3 savaites prieš Justino gimtadienį - atostogomis nesiskaito. Ten vaikščiot buvo galima reisu - tulikas-palata - kaip kojų ir galvos su visais likučiais nukirtimas.
Emiliukas tremty :))))))))) bet jai ten gerai tikrai. Močiutė saulutė tikrai kantri, žiūrėsim kiek tvers kita močiutė, chichichi :D ar nebus man įsakymo komandiruotis anksčiau laiko ten pas jas kartu su Justinu :/ nenorėčiau dabar :p Kol kas man gerai. Justinui gal nelabai, nes rodo pirštais į vaikus ir sesėm vadina, bet pripras, ypač kai gaus išsimiegot dienomis :D
Atskirai kartais gerai... :) Atostogos šiokios tokios
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą