Eina motina, neša vaikelį prisirišus Mei tai
.Stumia viena ranka vežime kitą vaiką, ant vežimo viršaus automobilis-paspirtukas. Ant rankenų kabo visų dienos reikmenų kuprinė. Eina per gatvę, ant perėjos parkuojasi mersas. Mamos bėdos, ne merso, ania. Tarkim, perskrido tvarkingai, visi vaikai daiktai vietoj. Kylam kalnu į viršų. Svarbu užfiksuoti ratus, kad nesisukinėtų į šalis. Lėtai, šylam, kojos tinsta. Kažkas praeina žvengdamas: "Geriau namie sėdėtumėt". Och, žaizda. Justas pabudo, papo... Sėdam, namai dar toli, papo... Nu nieko sau! Sugalvojo vidury gatvės, buteliukai išrasti. Jo, talk to my hand. Dar ir melžtis ir dar laiku pridėkit prie darbų sąrašo ir juokai :D tada tikrai sėdim namie. Ne, negalim. Kartojam kelionę. Kažkas dėbteli: purvinos mano kelnės, Justinas pats valgė parke... Dabar visus nešu, man karoliai - tai avižų dribsniai ant barzdos ;) Ko ne bomžinė šeima, įsikūrusi prestižiniam name į skolą :D
Nieko nebebijau! Bijau bijau bijau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą