Vakar būsiu namas be langų,
Net durys tokios siauros
Ir neturėjau skersvėjui naujienų,
Todėl susivyniojau visą geležį
Ir išvykau toli į tavo vidų:
Ten taip gražu! Žolytė blizga,
Kai laša pumpurais ant voro žemės.
Nereik nei staktų, slenksčių mėlynų.
Raudonas vabalas, jo akys gal septynios
Sukiojas į visas puses - jis viską žino.
Žiūrėk! Rupūžė nustraksėjo,
Kokia šmaikšti, ausytės lapsi:)
Sėdžiu pakabinta širdimi,
Net plautį gaudžia: (O jeigu... leistum pasilikti čia?
Galėčiau visą upę išvalyti, ką?...
Tokia liūdna, grakšti vingiuoja -
Jai reiktų pasakos ir džiaugsmo,
Tuomet ir tu galėtum pažadėti,
Kad žuvys vaikštančios dangum
Ir susilieję žvaigždės girtos
Kvailios kaip mes, kai buvom...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą