Kaip nesmagu įtarti, kad kažkam turbūt galėjai arba gal net ir padarei kažką ne itin malonaus gyvenime per savo kvailą liežuvį ir 'kažkada draugų' intrigas ar tiesiog jų tokią vadinamą protingą ir gudrią pasaulėžiūrą: "gelk kitam pirmas, kol tau neįgėlė ir žiūrėkim su džiaugsmu, kaip kapanosis" :( Gaila ir dėl jų, nes taip greičiau surandami priešai, kurie gali atgal tada jau be sąžinės nuskriausti, kai tik pasitaikys proga, dažniausiai labai nemaloni, nepalanki tau, kai esi pats silpniausias :s Bet gal toks gyvenimas spalvotesnis gali atrodyti, kaip konkurencinė žūtbūtinė kova ir laki vaizduotė, kaip reikia su pasauliu kariauti, kol jis tavęs nenukovė. Nu, jau kartojuosi, nes esu praktiškai nei tai šoke, nei tai pasitikėjimo vertoje situacijoje :(
Sunku. Bet čia tik eilinis ženklas (ir nebe pirmas, deja), kad tyla gera byla viiiisuomet. Net jei atrodysi kažkam nedraugiška dėl to ar kitokia, tiesiog taip lengviau sau. Atleiskit iš anksto, kad braukau draugų sąrašus vis dažniau, blogiausiu atveju jų pareigas pažeminu iki pažįstamų, kol gal visai išnyks, bet čia tiesiog vaistai man. Ne dėl Jūsų. Noriu padėti sau daugiau nebesijausti kvailai * Bent jau praretinti tas būsenas, kol išmoksiu vengti visai :)
neprisiimk visko sau, nors ir turi vietos širdyje...tikrai ne viską pati sukūrei ir gali guostis tik tuo, kad blogiukam bus atatinkamai atlyginta ;)
AtsakytiPanaikinti