Virtuvinis gangsteris

Kai mane mama su močiute auklėjo ir bandė parodyt man kryptį, joms iš to nieko nesigavo ir jos man vis grąsino, kad mano ateitis beviltiška, nes aš ne tokia kaip jos. Buvau tuo patikėjus - tvarkytis man nereikia, kepti nuobodu, nes nesigaus ir taip aišku, kam nors padėti, pagelbėti - ne mano kompetencija, nes tai ne man, trumpai išvertus - visiška nevykėlių pabaisa ir dar piktybiškai. Pačiai net nejauku :)

Bet atėjo mano išganymas ir šiandien aš kepu bulką. Pati. Iš MIELIŲ! Prieš tai šeima ir bendradarbiai gardžiavosi mano mielinėm cinamono bandelėm, paskui farširavau koldūnus, tiesa, pyragai dar nesiseka, bet duona kažkada net gavosi!

Žinoma, tvarkytis vis dar nepabudo mano asmens varovas. Visas butas jau porą mėnesių gąsdintų net plėšikus. Gerai, kad jie tausoja savo nervus ir čia neužsuko kol kas. Patariu jiems to plano ir toliau laikytis. Bet neįmanoma juk būti puikiam visur, ką. Reik palikt vietos ateičiai, kam persiplėšt. Į šeimininkių konkursą eiti ne man, aš gi ne Pizolda kokia, kad reiktų įvertinimo kaspinu ant plaučių. Tiesiog šiaip...

Še tau ir batonas maždaug kaip visada receptas:

50g šventų mielių
250 ml virinto vandens
250 ml šalto pieno
1 v. š. sviesto
1 a. š. druskos
1 a. š. cukraus
neįsivaizduojamas kiekis kvietinių miltų
4 delnai alyvuogių aliejaus

Atsipjaustau aš tų mielių atatinkamą kiekį arba kraunu, kiek liko nuo Jono picos, užberiu tą šaukštelį cukriuko, pasmulkinu mieles su cukrum, užpilu vandens-pieno mixą ir įmerkiu šaukšto didumo sviesto. Liurlinu, tiiiirpsta, atseit ten viskas.
Šitos tešlos valgyti nelabai norisi (turiu tokią maniją, kai žali dalykai skanesni už keptus ir sunokusius), nes nėra tokia saldi kaip desertinėms bandelėms, todėl bulka gausis normalaus didumo.
Tada kraptelim šaukštelį druskytės. Tada barstom miltų kažkol kažkiek, kol tešla bus ne šaukštu liurbinama, o jau savo dvi pečių ataugas be žiedų ir papuošalų galėsit sumerkt. Aišku ir kvailiui, kad reikia čia prisiminti aliejum pasišlakstyt minkymo priemones. Tol šlakstysit saujom, kol išminkysit padorų kepsniuką tokį.
Mh, kaip pasakoj. Tiesiu sviestinį popierių be ceremonijų, dedu peraugusį pagranduką ant blėkos, dar paforminu kaip man gražu. Šaunu į 50 laipsnių oro kaitiklį pusvalandukui kokiam. Kyla, plečiasi, dauginasi rupūžna.
Tada tik OBA! be įspėjimo ir paglostymo patemperatūrinam iki 210 laipsnių, žinoma plius, ne minus. Pasiciklinau 15min laikui. Po 10 min jau yra kvapas, kad aš buvau čia kažkur virtuvėje. Paskui jau sužadinus pypsiukui po tų 15 minutų, apsimetam, kad nebe taip pykstam - atitirpdau orkaitę iki 200 laipsnių 20 minių.
Puffff išjungiu. Pavėsinam, turbūt, papjaustom, pirma porcija vietoj pyrago su pieneliu, vėliau jau tiks ir sviesto užsitept sekančiai dienai, jeigu liks to gyvatos :p

*Pumpiec Maximai ir jos aldehidams ant pokučių... Man vežkit tik Extros miltų. Gal kitąkart įsikvėpsiu ties barankom.
*Draugai, dovanų, tepaliukų, žaisliukų, pinigų iš manęs nesitikėkit kaip ir iki šiol. Nebent būsit pagerbti kepiniukais, jeigu bus man ant jūsų nuotaikos vėl ;)
*Vaikai, jei ne jūs, dabar konstruočiau toliau net ne Sau, demonai žino kam, lentelę Exely tą pačią, paskui tą pačią kitą, Wordą drebinčiau, daugų daugiausiai režisuočiau telefonų skambučius vadovo renginiui - pliauškinių apie nesuvokiamų kainų prekes ir idėjas, skaityčiau nevėkšlišką naujienų portalą apie žmogžudžius ir analizuočiau savo giminių horoskopus, nes mano pačios neaišku ar tas ar anas. Tada eičiau ieškot šokolado ir laukčiau savo ciklinio išprotėjimo. Dar būtinai įsivelčiau į tarpžmoginį ginčą su kolega apie sąskaitų nerašymo problemą. Nu, gal gal nukeliaučiau iš nuobodulio į kokį seminarą nereikalinga tema ir nieko ten praktiškai nepanaudočiau. Ir tai žmonės vadindavo profesiniu tobulėjimu, kurio nevalia nutraukti "bukinančiais" vaikiškais reikalais. Kitaip maximoj nenusipirksi nuodų bei pasaulio ekonomika ir moterų autoritetas finansuose kris... Aha, gąsdina, uj. NOT!

Bet tik dabar aš suvokiu, kokia aš žaviklis ir linksmiklis ir užsispyręs noriklis gauti pasitenkinimo veikla ir gauti atsakymą: "mmmm, niu, bai atiū" (mmmm, skanu, labai ačiū). Čia daugiau nei atsakymas ar sąskaitos apmokėjimas. Nes už viso to slypi mūsų santykiai, sutarimas, padrąsinimas ir žingsnelis po žingsnelio kažkokiai idėjai...Ir ne tik virtuvinei, mhm ;)