Mano kol kas mažoji dar vis pavaro ant tvarkos :) Ir iš kur ji tokia darbšti, nes pavyzdys tai ne mano :D Vakar visą pusvalandį darbavosi ir per jį ji spėjo daugiau nei aš per mėnesį:
1. Pirmiausia nuskutė bulbą labai rimtu veideliu. Skuto, tiksliau daužė skutuku, paskui badė, bet nesikeikė (keista), o galų gale kando ir spjovė. Išvirė pati skaniausia kramtyta bulvė pasaulyje :D Didžiuojuos :)))
2. Dudžiausia, puolė indų plaut. Net apvožė puodelius ontrep, visai kaip aš, kad išdžiūtų nešluosčius :) Gražu žiūrėt, kaip aš darau, pasirodo :D ir viską rimtai rimtai taip reik daryt, susikaupus. Antrąkart neploviau, tegu... tėtis nematė, kas plovė ar neplovė :D
3. Trečiausia, su pagaliu šlavė grindis. Švyst, pliūpst žaislus į šonus pagaliuku (na, vaikiškos šluotos juk neturim, o juk čia daugiau kaip žaidimas, tai tiko ir pagaliukas - Jovkės dovanota lūžusi burtų lazdelė. Naudos iš jos vis tik yra, kaip matome - žaisliukai kampuose, jau nebe ant tako... ir mamai lengvėliau...). O be to, kai pagalvoju, ji juk pati sugalvojo, nieks neliepė ir neprašė, tai kokios būtų mano teisės kištis...
Jau net nebeskaičiuoju, to, kad pati išpila pridarytą savo puodą nuo pat jo naudojimo pradėjimo laikų. Ir ne visada ant žemės jau... Tobula beveik. Kilimėlis skalbiam tik kas šeštą kartą. Pirmus tris - kenčiam, kitus - abejojam :D ne tragedija.
Kartu su dantų valymo procesu, dantų šepetėliu dar ir sienas išvalo. Kiekvienąkart. Jau net nebegrandau - lai trupa, kai nudžiūva, juk nuvalius, vėl ateina vakaras. Kažkodėl nieks taip nedaro pas mus jokiom progom, bet gal čia taip originalu? Kas vakarą. Rytą tai nea. Reik leist reikštis, gal kažkas bus, gal gimnastė. Niekad nesi tikras lobiais, kam juos naudosi.
Kad būtų žaislų dėžės tvarkingos, švarios, žaislai visada turi būti papilami ir nuklojami žemėn. Visada. Taip irgi juk lavinasi koordinacija, kai reik neužmint ant ko nors smailo ir skaudaus, o jei jau būni užmynęs - cha, susivėlei, error. Pakeiti daikto vietą su koja, kad vėl laviruotum kitaip jau. Nereik įprast vienoj vietoj nemint. Reik tobulintis pastabumą.
Šveičia dar ir balkono langus su šikano šluotele ta, tik dar žinoma nė sykio pagal tikrąją paskirtį nenaudota. Manau, ir nenaudosim, kad nesusimaišytume vieną saulėtą dieną. Nors... rezultatas ir dabar jau ne blizgantis, vienok.
Kai grįžti iš lauko, nusirengi paltus visus ir šalikus, pirmiausia juos drebi ant žemės. Paskui, kai jau nori, gražiai sukabini. Turbūt irgi ne tėtukas... Ir čiumpi skėtį į kambarį su džiaugsmu. Smagu būti savarankiškam ir pačiam spręsti, ko tą minutę labiausiai tau reikia. Vertinu.
Oi, dar sekmadieniais valom batus. Vienas indelis batų tepalo - vienam kartui trims batams. Po to kai jau pradeda ieškot ketvirto, pasiūlau draugiškai išskalbti pirštines, kol ne vasara. Pirštines muilu įtrinam gerokai penkiskart. Vienąkart perplaunam, nes taupom vandenį.
Tokiais "tvarkos" momentais panašus vaikas iškart gautų kritikos kaip minimum, kad žinotų, kas ta civilizacija ir jos reikalavimai gyvenimui, o kitas dar ir užpakalį gelbėtų nuo diržų, jei sugalvotų nevykdyti paliepimų, o aš nenormali :D man gražu :D Visiškai ydinga ir netobula, siaubingai, kankinančiai kartais net. Bet myliu nesąmones su visa Emilija ir visais kitais savo ir ne mano vaikais. Myliu tada, kai pykstu ir riaumoju. Myliu, kai ne laikas. Tikiuosi taip mylėti sugebėti ir kai bus pirmasis ar kelintasis "du" :))) Juk dar niekas nieko neišmoko neklysdamas :) o tie pažymiai... Nu nenusipirks ji kažkokio daikto su neidealiu išsilavinimu gal, bet gal bus geros nuotaikos, kuria užkrės piktuolius :D 'gal' visada būna pastovus :)
trečiadienis, kovo 16, 2011
ketvirtadienis, kovo 10, 2011
mano nenuoramai ;)*
Dievas neduoda Jums žmonių, kurių Jūs norite, Jis duoda Jums žmones,
kurių Jums REIKIA - padėti, įskaudinti, palikti, mylėti ir padaryti
Jus tokia, kokia Jums buvo skirta būti. Viešpatie Dieve: moteris,
skaitanti šitą laišką, yra graži, elegantiška, stipri, ir aš myliu
ją. Padėk jai pilnai gyventi savo gyvenimą. Skatink ją ir priversk
pranokti kitų lūkesčius. Padėk jai švytėti tamsiausiose vietose, kur
neįmanoma mylėti. Apsaugok ją visada, pakylėk ją, kai jai labiausiai
Tavęs reikia ir pasakyk jai, kai ji eis su Tavimi, kad ji visada bus
saugi. Mylėk savo Seseris!!!!
kurių Jums REIKIA - padėti, įskaudinti, palikti, mylėti ir padaryti
Jus tokia, kokia Jums buvo skirta būti. Viešpatie Dieve: moteris,
skaitanti šitą laišką, yra graži, elegantiška, stipri, ir aš myliu
ją. Padėk jai pilnai gyventi savo gyvenimą. Skatink ją ir priversk
pranokti kitų lūkesčius. Padėk jai švytėti tamsiausiose vietose, kur
neįmanoma mylėti. Apsaugok ją visada, pakylėk ją, kai jai labiausiai
Tavęs reikia ir pasakyk jai, kai ji eis su Tavimi, kad ji visada bus
saugi. Mylėk savo Seseris!!!!
penktadienis, kovo 04, 2011
Norvegiškas lauko darželis
Nu pasaka. Pasistatau namelį, miške, ir renkamės, atrodo, kiek pasimokius :)
Nu pasaka. Pasistatau namelį, miške, ir renkamės, atrodo, kiek pasimokius :)
trečiadienis, kovo 02, 2011
antradienis, kovo 01, 2011
Bankas su laiko galu
Visiškas namas. Svarbiausia jame - stogas, kad netarškėtų skarda.
Jame bus vyras, kuris mane bučiuos ne pagal taisyklę: labas, brangi mūsų, ką veikiat, aš namie, (griūkit iš meilės) :* arba, nu ate, mmmuo :*
Mano stiprus noras būti bučiuojamai be grafiko ir nebūtinai - skruostas - lūpos - kaklas+dar gal žemiau ar ką. Tas planas... grafikas... Aaaaa!
O noriu taip - noriu būti vadinama netyčia ir ne vardu. Pavyzdžiui, kodėl gi kasdien neturėt vis kito vardo. gyvenimėlis trumpas, kad būtų vienodas. Jei tiksliau: ne brangi, mylimiausia, nuostabi ar koks nušiuręs su kilmės dokumentais gyvunėlis, o tiesiog paprastai - pirštuotas raganiukas ar makaronas stemplėj (kai pyksti), čiuožianti tarka, mirksinti vyšnia. Nu panašiai į mano planą, tik ne tiksliai, prašau maldauju. Nes čia mano vaisius, davaj turėk savo.
Noriu gauti tris-septyniolika bučinių ne iš pareigos, kad aš taip noriu, nes sakiau. Nenorėčiau jaustis nepaslaptinga. Reikia mane apdalinti meile, ypač, tarkim, jei nusišnekėjau taip stipriai tiesiai tau svarbioj viešumoj, kad tau net paraudonavo kakta dėl mano kvailystės. Dabar tau turbūt tai grės nekarjera :) bučkis ;)*
Svaičiojantis mustange, taip bus niekada, taškas. Tavo skardinis stogas tarška kažkur Majamyje. To garso pakęsti negaliu. Mano namai laukia neperliejamos, nepersningamos, nepaveikiamos išorinės apdailos, viduje su kepamų sausainių kvapeliu, jokios plastmasinės elektros.
Puikiai tinki šioms pareigoms, priimčiau, bet turi milijardą trūkumo.
Tu viską darai, kaip liepta. Tiksliai taip. Mane tai žudys, kaip ir tave pervažiuos traktorium.
Esi įpratęs kam nors priklausyti. O man nepriklauso niekas, net mūsų vaikai. Jie visiškai laisvi grįžti iš lauko pakramsnoti blynų, ar pasilikti su šutve kurti muzikos, ar laižyti savo gamybos snieginio agurko ledų. Man pakanka tik žinios, kad visi gyvi, sveiki ir svarbiausia - laimingi, kiek patys gali, nors ir be manęs.
Svarstau nusikirpti šukuoseną, kad suvoktum mane kitokią nebe tokią. Jei nesimato vidum, gal išore pamatysi.
Negalėjau atsakyti ir nenorėjau ir neketinau nei į vieną tavo tradicinį skaitmeninį klausimą. Niekada neįprasiu pranešti, kur aš ir kada būsiu. Jei nerasi manęs pagal laikrodį, aš būsiu ten, kur man norėsis ir nori nenori, taip tave kankinsiu net nesusimąstydama apie blogį. Tiesiog man taip šviečia, įžeist neketinu. Mylėsi, rasi mane nors ir Afrikos kairėj.
Turėdamas mane, privalai į mano psichosituacijas reaguoti su meile ir ramiu dėmesiu. Galbūt ir pasveiksiu. Atšliaušiu pas tave keturiom, bet tau manęs nereikia, todėl nešliaušiu.
Turiu prisipažinti, esu išlepus nepastebimai ir savarankiškai durna. Į mane telpa juodžiausios spalvos, kurių dar nematei, todėl nebūk toks tikras mano stebuklais. Dabar jau ir nesi :) Keletą triukų jau matei, bet tai tebuvo mažas neįpareigojantis kvailumas, nors nesigailiu. Esu tu. Esu šilta gyvatė. Įgeliu ir kartais net atsiprašau. Bet gali likti randas visam gyvenimui klaustuko formos ir jis bus pas mane.
Tikrai turėjo tapti pamažu bloga nuo manęs, o to aš neištverčiau. Per daug Liu. Gali užkimdamas kartot prieš tai, kad viskas atvirkščiai, aš netikėsiu, negaliu. Nebent tai man įrodys pats gyvenimėlis, bet tau nereiks pratart nei žodžio. Tik tada tikėsiu tavim.
Dabartinė nebūtis, kurios nesupranti, irgi yra tikra Aš. Vadinasi, jau pirmo susidūrimo su manim neištvėrei. Todėl neverta net tolesnio lygio aprašinėt. Supykai? Vadinasi, tu pyksi ant manęs visą gyvenimą. Tas man skauda, todėl matyt girdėt tave... nereikia, kaip matai :) Tu ne antžmogis ir aš savo beprotybę nešiuosi su savim. Man ji patinka.
Tu susidūrei su laisva durne, todėl niekam ir nepasakok, verksi.
Nespingsuliuok per tel, skaityk per kom. Kada ryt, kovo 12 ar birželį.
2009-ieji, ne baisiai seniai... :D
Jame bus vyras, kuris mane bučiuos ne pagal taisyklę: labas, brangi mūsų, ką veikiat, aš namie, (griūkit iš meilės) :* arba, nu ate, mmmuo :*
Mano stiprus noras būti bučiuojamai be grafiko ir nebūtinai - skruostas - lūpos - kaklas+dar gal žemiau ar ką. Tas planas... grafikas... Aaaaa!
O noriu taip - noriu būti vadinama netyčia ir ne vardu. Pavyzdžiui, kodėl gi kasdien neturėt vis kito vardo. gyvenimėlis trumpas, kad būtų vienodas. Jei tiksliau: ne brangi, mylimiausia, nuostabi ar koks nušiuręs su kilmės dokumentais gyvunėlis, o tiesiog paprastai - pirštuotas raganiukas ar makaronas stemplėj (kai pyksti), čiuožianti tarka, mirksinti vyšnia. Nu panašiai į mano planą, tik ne tiksliai, prašau maldauju. Nes čia mano vaisius, davaj turėk savo.
Noriu gauti tris-septyniolika bučinių ne iš pareigos, kad aš taip noriu, nes sakiau. Nenorėčiau jaustis nepaslaptinga. Reikia mane apdalinti meile, ypač, tarkim, jei nusišnekėjau taip stipriai tiesiai tau svarbioj viešumoj, kad tau net paraudonavo kakta dėl mano kvailystės. Dabar tau turbūt tai grės nekarjera :) bučkis ;)*
Svaičiojantis mustange, taip bus niekada, taškas. Tavo skardinis stogas tarška kažkur Majamyje. To garso pakęsti negaliu. Mano namai laukia neperliejamos, nepersningamos, nepaveikiamos išorinės apdailos, viduje su kepamų sausainių kvapeliu, jokios plastmasinės elektros.
Puikiai tinki šioms pareigoms, priimčiau, bet turi milijardą trūkumo.
Tu viską darai, kaip liepta. Tiksliai taip. Mane tai žudys, kaip ir tave pervažiuos traktorium.
Esi įpratęs kam nors priklausyti. O man nepriklauso niekas, net mūsų vaikai. Jie visiškai laisvi grįžti iš lauko pakramsnoti blynų, ar pasilikti su šutve kurti muzikos, ar laižyti savo gamybos snieginio agurko ledų. Man pakanka tik žinios, kad visi gyvi, sveiki ir svarbiausia - laimingi, kiek patys gali, nors ir be manęs.
Svarstau nusikirpti šukuoseną, kad suvoktum mane kitokią nebe tokią. Jei nesimato vidum, gal išore pamatysi.
Negalėjau atsakyti ir nenorėjau ir neketinau nei į vieną tavo tradicinį skaitmeninį klausimą. Niekada neįprasiu pranešti, kur aš ir kada būsiu. Jei nerasi manęs pagal laikrodį, aš būsiu ten, kur man norėsis ir nori nenori, taip tave kankinsiu net nesusimąstydama apie blogį. Tiesiog man taip šviečia, įžeist neketinu. Mylėsi, rasi mane nors ir Afrikos kairėj.
Turėdamas mane, privalai į mano psichosituacijas reaguoti su meile ir ramiu dėmesiu. Galbūt ir pasveiksiu. Atšliaušiu pas tave keturiom, bet tau manęs nereikia, todėl nešliaušiu.
Turiu prisipažinti, esu išlepus nepastebimai ir savarankiškai durna. Į mane telpa juodžiausios spalvos, kurių dar nematei, todėl nebūk toks tikras mano stebuklais. Dabar jau ir nesi :) Keletą triukų jau matei, bet tai tebuvo mažas neįpareigojantis kvailumas, nors nesigailiu. Esu tu. Esu šilta gyvatė. Įgeliu ir kartais net atsiprašau. Bet gali likti randas visam gyvenimui klaustuko formos ir jis bus pas mane.
Tikrai turėjo tapti pamažu bloga nuo manęs, o to aš neištverčiau. Per daug Liu. Gali užkimdamas kartot prieš tai, kad viskas atvirkščiai, aš netikėsiu, negaliu. Nebent tai man įrodys pats gyvenimėlis, bet tau nereiks pratart nei žodžio. Tik tada tikėsiu tavim.
Dabartinė nebūtis, kurios nesupranti, irgi yra tikra Aš. Vadinasi, jau pirmo susidūrimo su manim neištvėrei. Todėl neverta net tolesnio lygio aprašinėt. Supykai? Vadinasi, tu pyksi ant manęs visą gyvenimą. Tas man skauda, todėl matyt girdėt tave... nereikia, kaip matai :) Tu ne antžmogis ir aš savo beprotybę nešiuosi su savim. Man ji patinka.
Tu susidūrei su laisva durne, todėl niekam ir nepasakok, verksi.
Nespingsuliuok per tel, skaityk per kom. Kada ryt, kovo 12 ar birželį.
2009-ieji, ne baisiai seniai... :D
Mylima kiaunė arba Svajonių rozetė.
Tundra, pasilipus ant kėdės trim lūžusiom kojom, neįsitikinus, kad elgiasi viešai gerai. Net piam procentų.
Įsikandus kaktuso pūką kramto smėlį iš po savo subinės.
Įsitikinęs teisumu trim procentais, bet gali puikiai tai paaiškinti, tačiau tik sau.
Tad išsiaiškinom, kad kiaunė kalbasi tik su savimi, kai tu su tavimi.
Atšliaužčiau nors dabar nusvilus pas tave.
Bet mes šnekėti rašėm, o supratom ką?
Tu toks lengvutis
nepakelsi niekad mano griuvusio vidaus.
Su tavim pasenau visu penkmečiu.
Su savo sunkumu ir dar tiek pat.
Todėl dabar esu šiek tiek atsargesnė
ir nukvakus dar mažiau.
~vak
Įsikandus kaktuso pūką kramto smėlį iš po savo subinės.
Įsitikinęs teisumu trim procentais, bet gali puikiai tai paaiškinti, tačiau tik sau.
Tad išsiaiškinom, kad kiaunė kalbasi tik su savimi, kai tu su tavimi.
Atšliaužčiau nors dabar nusvilus pas tave.
Bet mes šnekėti rašėm, o supratom ką?
Tu toks lengvutis
nepakelsi niekad mano griuvusio vidaus.
Su tavim pasenau visu penkmečiu.
Su savo sunkumu ir dar tiek pat.
Todėl dabar esu šiek tiek atsargesnė
ir nukvakus dar mažiau.
~vak
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)