Tvarkdarkys

Mano kol kas mažoji dar vis pavaro ant tvarkos :) Ir iš kur ji tokia darbšti, nes pavyzdys tai ne mano :D Vakar visą pusvalandį darbavosi ir per jį ji spėjo daugiau nei aš per mėnesį:

1. Pirmiausia nuskutė bulbą labai rimtu veideliu. Skuto, tiksliau daužė skutuku, paskui badė, bet nesikeikė (keista), o galų gale kando ir spjovė. Išvirė pati skaniausia kramtyta bulvė pasaulyje :D Didžiuojuos :)))
2. Dudžiausia, puolė indų plaut. Net apvožė puodelius ontrep, visai kaip aš, kad išdžiūtų nešluosčius :) Gražu žiūrėt, kaip aš darau, pasirodo :D ir viską rimtai rimtai taip reik daryt, susikaupus. Antrąkart neploviau, tegu... tėtis nematė, kas plovė ar neplovė :D
3. Trečiausia, su pagaliu šlavė grindis. Švyst, pliūpst žaislus į šonus pagaliuku (na, vaikiškos šluotos juk neturim, o juk čia daugiau kaip žaidimas, tai tiko ir pagaliukas - Jovkės dovanota lūžusi burtų lazdelė. Naudos iš jos vis tik yra, kaip matome - žaisliukai kampuose, jau nebe ant tako... ir mamai lengvėliau...). O be to, kai pagalvoju, ji juk pati sugalvojo, nieks neliepė ir neprašė, tai kokios būtų mano teisės kištis...

Jau net nebeskaičiuoju, to, kad pati išpila pridarytą savo puodą nuo pat jo naudojimo pradėjimo laikų. Ir ne visada ant žemės jau... Tobula beveik. Kilimėlis skalbiam tik kas šeštą kartą. Pirmus tris - kenčiam, kitus - abejojam :D ne tragedija.
Kartu su dantų valymo procesu, dantų šepetėliu dar ir sienas išvalo. Kiekvienąkart. Jau net nebegrandau - lai trupa, kai nudžiūva, juk nuvalius, vėl ateina vakaras. Kažkodėl nieks taip nedaro pas mus jokiom progom, bet gal čia taip originalu? Kas vakarą. Rytą tai nea. Reik leist reikštis, gal kažkas bus, gal gimnastė. Niekad nesi tikras lobiais, kam juos naudosi.
Kad būtų žaislų dėžės tvarkingos, švarios, žaislai visada turi būti papilami ir nuklojami žemėn. Visada. Taip irgi juk lavinasi koordinacija, kai reik neužmint ant ko nors smailo ir skaudaus, o jei jau būni užmynęs - cha, susivėlei, error. Pakeiti daikto vietą su koja, kad vėl laviruotum kitaip jau. Nereik įprast vienoj vietoj nemint. Reik tobulintis pastabumą.
Šveičia dar ir balkono langus su šikano šluotele ta, tik dar žinoma nė sykio pagal tikrąją paskirtį nenaudota. Manau, ir nenaudosim, kad nesusimaišytume vieną saulėtą dieną. Nors... rezultatas ir dabar jau ne blizgantis, vienok.
Kai grįžti iš lauko, nusirengi paltus visus ir šalikus, pirmiausia juos drebi ant žemės. Paskui, kai jau nori, gražiai sukabini. Turbūt irgi ne tėtukas... Ir čiumpi skėtį į kambarį su džiaugsmu. Smagu būti savarankiškam ir pačiam spręsti, ko tą minutę labiausiai tau reikia. Vertinu.
Oi, dar sekmadieniais valom batus. Vienas indelis batų tepalo - vienam kartui trims batams. Po to kai jau pradeda ieškot ketvirto, pasiūlau draugiškai išskalbti pirštines, kol ne vasara. Pirštines muilu įtrinam gerokai penkiskart. Vienąkart perplaunam, nes taupom vandenį. 

Tokiais "tvarkos" momentais panašus vaikas iškart gautų kritikos kaip minimum, kad žinotų, kas ta civilizacija ir jos reikalavimai gyvenimui, o kitas dar ir užpakalį gelbėtų nuo diržų, jei sugalvotų nevykdyti paliepimų, o aš nenormali :D man gražu :D Visiškai ydinga ir netobula, siaubingai, kankinančiai kartais net. Bet myliu nesąmones su visa Emilija ir visais kitais savo ir ne mano vaikais. Myliu tada, kai pykstu ir riaumoju. Myliu, kai ne laikas. Tikiuosi taip mylėti sugebėti ir kai bus pirmasis ar kelintasis "du" :))) Juk dar niekas nieko neišmoko neklysdamas :) o tie pažymiai... Nu nenusipirks ji kažkokio daikto su neidealiu išsilavinimu gal, bet gal bus geros nuotaikos, kuria užkrės piktuolius :D 'gal' visada būna pastovus :)