Stuktelėjo. Atrodo, ką tik išperėtas kukulis, vos begalintis atplėšt akis, o atplėšęs veizi daugų daugiausia tik šešėlius ar nesuvokiamus vaizdus, analizuoti jų nesugeba (ir ačiū D... nes pasibaisėtų :D), o pralėkus šešiems mėnesiams... jis mąsto panašiai kaip mes (jeigu mes valgom ledus, o jam paduodam tik džiūvėsiuko, stačiai supyksta taip kvailinamas), lavina sėdėjimo, vaikščiojimo gustelėjimus. Kertat? 6 mėnesiai. Žmogelis per tiek laiko išoriškai ir visaip kaip praktiškai jau kitas žmogus - nebejėgis. Nors ir naujagimis, aišku, nėra bejėgis. Juk jis, iš velniai žino kur, žino, kad tam, kad išgyventų, jis turi gauti maisto, ir ieško, ieško pienelio, prašosi išalkęs, net tuštinasi pranešdamas tai! :D Gyvas viskuo. Ypač noru išmokti visko, ką daro aplinkiniai.
Nu va. O ką galvojam apie save? Tuos didelius? Kurie įsivaizduoja visko susižinoję ir dabar ima tą "patirtį" dalyti vaikams. Patys toliau nebetobulėdami :D Išmokom vaikščioti, krč, gal dar kokio "Excel" ar kitokio kompo žaidimo, ir jau mokytojai :D O ko mes tuos vaikus mokinam? Vaikščioti? Žinot... vaikai instinktyviai patys mokosi vaikščioti, gal stebėdami, kopijuodami, bet... šito mokinti specialiai nereikia. Pavyzdžiui, aš neaiškinu: va dėk koją čia, dabar perimk lygsvarą ant kitos galūnės... :D o pati visą pusdienį sėdžiu ant užpakalio, realiai, jeigu jau taip žiauriai iš savęs pasijuokus :D
Dabar taip. Ko totaliai naujo aš, tokia didelė, išmokau ir kaip pasikeičiau per pastaruosius 6 mėn.? Nu, gerai - 3 metus :D Mmmm... Skaičiau kažką... Klausiau paskaitų... Stebėjau... Raminausi... Voila! Atradau, ko man žūtbūt reikia išmokti. Ramintis. Dar neišmokau, prisipažinsiu. Peace, calm, kai besimokantis "nemokantis piešti" terlioja nuostabų mano stalą (kas tas nuvalomas stalas, palyginus su kaskart tobulėjančiu procesu ir laime dovanoti vienspalvį piešinį) :D Peace, calm, kai mažoji demonytė netelpa kambary pravažiuoti su grand vežimu pro mūsų 39 kvadratus, pilnus skalbinių ir baldų (o ji cypia šaižiai iki kaulų smegenų... :s) :D Praėjo daugiau nei 6 mėn., prabėgo trys metai su uodegėle, o aš vis dar mokausi to paties - peace, calm...
Argi nenuobodu ir ar aš išmoksiu pagaliau daugiau nei jau mokėjau? O Emilija pati pasitrupina valgyti ir nusimaudo jau seniausiai, aprūpina brolį žaislais, moko jį "diplomatijos" (išlupus iš brolio letenų mėgiamą žaislą pakeisti jį kitu, nė vienu punktu ne prastesniu), kasdien ji vis sužiba kokia naujiena, o Justinas jau nebegulintis ir net nebesėdintis vietoj vaikas, nemėgstantis neteisybės (jis irgi nori kotletų! arba baikit juos patys ėsti)...
Pys kam. Kodėl dideli taip mažai auga ir kodėl jiems nemokšoms stabarams priklauso tada ta valdžia? :D
sekmadienis, kovo 04, 2012
penktadienis, kovo 02, 2012
antradienis, vasario 28, 2012
Bailiai
Nu va kokių netamonių papakojau... čiauška mano mažoji malūnas :D
O šiaip tai tikrai kokią tiesą ji man papasakojo. Pagalvojau nugi tikrai.
Kažką ten, žodžiu, tauškė apie bėgantį uždususį Reksą, jis ten išsigando ar ką, mušėsi... Va prie mušėsi jau iš tikrųjų suklusau. Ko jis sakau ten mušėsi, ko jis bėgo, gal pavargo jis ir pamiegot reikia, kad nesimuštų :D Taigi ne, sako, mama. Jį vijosi bailiai! Bailiai? Taip, bailiai. Nu žinai, tokie pikti žmonės, kurie vagia, grobia, muša.
Joooo... Kai pagalvoji taip ir yra. Juk kai ir pačią užklumpa kokie piktumai, tai jei pakanalizuoji, pasirodo, aš čia purkštauju dėl to, kad bijau. Visi blogi, pikti darbai tik iš baimės.
Tai va. Pas mus požeminėj automobilių stovėjimo aikštelėj jau gal 5 kartą per metus apskausmino keletą auto šeimininkų. Bailiai... Kas jiems padės nebijoti?
O šiaip tai tikrai kokią tiesą ji man papasakojo. Pagalvojau nugi tikrai.
Kažką ten, žodžiu, tauškė apie bėgantį uždususį Reksą, jis ten išsigando ar ką, mušėsi... Va prie mušėsi jau iš tikrųjų suklusau. Ko jis sakau ten mušėsi, ko jis bėgo, gal pavargo jis ir pamiegot reikia, kad nesimuštų :D Taigi ne, sako, mama. Jį vijosi bailiai! Bailiai? Taip, bailiai. Nu žinai, tokie pikti žmonės, kurie vagia, grobia, muša.
Joooo... Kai pagalvoji taip ir yra. Juk kai ir pačią užklumpa kokie piktumai, tai jei pakanalizuoji, pasirodo, aš čia purkštauju dėl to, kad bijau. Visi blogi, pikti darbai tik iš baimės.
Tai va. Pas mus požeminėj automobilių stovėjimo aikštelėj jau gal 5 kartą per metus apskausmino keletą auto šeimininkų. Bailiai... Kas jiems padės nebijoti?
pirmadienis, vasario 27, 2012
Kasdienis pokalbis
Atrodo, gali kalbėti ką tik nori vaikams, aiškinti, auklėti, brukti net, kaip mums atrodo reikia/nereikia elgtis, bet visa esybe vis dažniau susigriebiu, kad ne tai auklėja... Jie gali ir neišgirsti, nes tuo metu galvoja apie kokį nors vorą, gali nepagalvoti, kad tai svarbus sakinys, nes dabar nukrito pieštukas, maža ką, ania! Neretai nirštam, kad vaikai neklauso, ką sakom. O turėtų klausyt?
Žodžiu, taip. Mažylė užsimanė svetimoj klėty į tualetą: "Eisiu tik su mama. Tetšio nenoriu". Nu gerai. Nuėjus "š..." kartu, nei sekundės nepasigailėjau :D sužinojau daugiau apie savo dukrą. Tiksliau gal daugiau apie save... 8) Tai intymu... gal kiek nemalonu viešinti, bet kodėl? Juk tai yra tai ir tiek :)
E: Mano p... neplaukuota, nes aš maža dar. (veidelis rimtas rimtas...) :) Kai užaugsiu, bus plaukai ten...
Aš: Taip... (nebežinau, kaip toliau tęsti, nes kartais glumina paprasta tiesa, laikau mylimąją savo ant dideliųjų puodo, mano akys į šikano nuleistuvą, jos į tūliko langą, gerai kad...)
E: Ir dar kai užaugsiu, turėsiu diiiiiidelius papukus kaip tavo... (na, atkakli tema, jau nebepabėgsiu :D ir gerai :))
Aš: O taip... Tik jie bus tavo, gal kiek kitokie. O ką darysi su jais?
E: Maitinsiu savo vaikus, būsiu mama Vieva.
Aš: (protas padiktavo įsiterpti dar :s gerai, kad nepasipriešino :D per maža :)ždž, mždg tp kžkp išsireiškiau nerišliai suglumus kžkk) ir turėsi vyrą, taip kaip aš turiu - tavo tėtį. Jis mano vyras. Bus vestuvės (kažkodėl norėjau vestuves prieš vaikus pažymėti :D). Su vyru reikia kalbėtis, kiek vaikų abudu svajojat turėti, paskui susituokti bekalbant vis dar... :) O kiek tu norėtum jų turėti?
E: Tvirtai atsako: Du. (kažkuo primena mūsų šeimą, a?)
Na, ir t.t. papliurpėm... Aš tiesiog gal daugiau klausiau paskui, kaip aš atrodau maždaug, nes ką bepridėsi... apie tas vestuves kai pašnekėjau ne pri čiom, pvz... kvaila pačiai net klausyt, kai pati to nedariau, ką aš galiu aiškint :D faina... Ne viskas gražu pas mus, žinoma, bet papukų panaudojimas man atrodo tikslingas ;) negalvodama duodu nekenksmingą pamoką vienoj sferoj :) aišku, taip atrodo man. Kiti gal kitaip galvoja, kitaip viskas ir vyksta.
Mintis: ji ateity badys daryti taip kaip aš dabar, nesvarbu ką aš sakyčiau, ką ji galvotų, bet štampas jau sudėtas. Kraupu, nes aš nekasdien galvoju apie tai, ką ir kaip darau, sakau, einu. Nesvarbu gerai, ar blogai. Vis tiek ji turės kodą - kaip mano mama, kaip mūsų šeimoje, kaip tėtis... reiktų būti atsargiai neperžengti pavojingos linijos, smegenyse net dūūūūūūzgia braška trankosi. O, vargeli, taip man ir reik :)
P. S. Tiesa, kažkada ji žvengė - taigi mamos nemoka vairuoti, kaip čia dabar sakai - sės ir atvažiuos su mašina! :D Turėjau galimybę paaiškinti, kad ne visos mamos tokios, kaip aš - ir būna tokių mamų, kurios vairuoja ir pan. :) Gal man pradėt pagalvoti ir apie vairavimą...
Bet aš esu ta mama, kuri nevairuoja. Kol kas ;) kol neiškilo būtinybė, kol visur galiu kojom nueit (čia mano gyvenimo kaifas, malonumas - atimk vaikščiojimą, reiškia, nukirsk man galvą, mždaug), kol kas nenoriu, dabar nereikia, kodėl su vairuojančiomis lenktyniauti, jei mūsų šeimoje dar nėra spiriančio reikalo :) Vien dėl lenktynių būti tokiai kaip kitos..., galiu ir pasidaryti pikta, jei darysiu ne tai, ką manau dabar reiktų daryti :D o piktumas dėvi mano gerumo plėvelę :P Nea, dar nevairuosiu :D
Žodžiu, pokalbis prasidėjo p. plaukeliais, pasvarstymas baigėsi vairavimu - temos susiję :D "nieko nėra svarbiau už nieką" pasitvirtina :)
Žodžiu, taip. Mažylė užsimanė svetimoj klėty į tualetą: "Eisiu tik su mama. Tetšio nenoriu". Nu gerai. Nuėjus "š..." kartu, nei sekundės nepasigailėjau :D sužinojau daugiau apie savo dukrą. Tiksliau gal daugiau apie save... 8) Tai intymu... gal kiek nemalonu viešinti, bet kodėl? Juk tai yra tai ir tiek :)
E: Mano p... neplaukuota, nes aš maža dar. (veidelis rimtas rimtas...) :) Kai užaugsiu, bus plaukai ten...
Aš: Taip... (nebežinau, kaip toliau tęsti, nes kartais glumina paprasta tiesa, laikau mylimąją savo ant dideliųjų puodo, mano akys į šikano nuleistuvą, jos į tūliko langą, gerai kad...)
E: Ir dar kai užaugsiu, turėsiu diiiiiidelius papukus kaip tavo... (na, atkakli tema, jau nebepabėgsiu :D ir gerai :))
Aš: O taip... Tik jie bus tavo, gal kiek kitokie. O ką darysi su jais?
E: Maitinsiu savo vaikus, būsiu mama Vieva.
Aš: (protas padiktavo įsiterpti dar :s gerai, kad nepasipriešino :D per maža :)ždž, mždg tp kžkp išsireiškiau nerišliai suglumus kžkk) ir turėsi vyrą, taip kaip aš turiu - tavo tėtį. Jis mano vyras. Bus vestuvės (kažkodėl norėjau vestuves prieš vaikus pažymėti :D). Su vyru reikia kalbėtis, kiek vaikų abudu svajojat turėti, paskui susituokti bekalbant vis dar... :) O kiek tu norėtum jų turėti?
E: Tvirtai atsako: Du. (kažkuo primena mūsų šeimą, a?)
Na, ir t.t. papliurpėm... Aš tiesiog gal daugiau klausiau paskui, kaip aš atrodau maždaug, nes ką bepridėsi... apie tas vestuves kai pašnekėjau ne pri čiom, pvz... kvaila pačiai net klausyt, kai pati to nedariau, ką aš galiu aiškint :D faina... Ne viskas gražu pas mus, žinoma, bet papukų panaudojimas man atrodo tikslingas ;) negalvodama duodu nekenksmingą pamoką vienoj sferoj :) aišku, taip atrodo man. Kiti gal kitaip galvoja, kitaip viskas ir vyksta.
Mintis: ji ateity badys daryti taip kaip aš dabar, nesvarbu ką aš sakyčiau, ką ji galvotų, bet štampas jau sudėtas. Kraupu, nes aš nekasdien galvoju apie tai, ką ir kaip darau, sakau, einu. Nesvarbu gerai, ar blogai. Vis tiek ji turės kodą - kaip mano mama, kaip mūsų šeimoje, kaip tėtis... reiktų būti atsargiai neperžengti pavojingos linijos, smegenyse net dūūūūūūzgia braška trankosi. O, vargeli, taip man ir reik :)
P. S. Tiesa, kažkada ji žvengė - taigi mamos nemoka vairuoti, kaip čia dabar sakai - sės ir atvažiuos su mašina! :D Turėjau galimybę paaiškinti, kad ne visos mamos tokios, kaip aš - ir būna tokių mamų, kurios vairuoja ir pan. :) Gal man pradėt pagalvoti ir apie vairavimą...
Bet aš esu ta mama, kuri nevairuoja. Kol kas ;) kol neiškilo būtinybė, kol visur galiu kojom nueit (čia mano gyvenimo kaifas, malonumas - atimk vaikščiojimą, reiškia, nukirsk man galvą, mždaug), kol kas nenoriu, dabar nereikia, kodėl su vairuojančiomis lenktyniauti, jei mūsų šeimoje dar nėra spiriančio reikalo :) Vien dėl lenktynių būti tokiai kaip kitos..., galiu ir pasidaryti pikta, jei darysiu ne tai, ką manau dabar reiktų daryti :D o piktumas dėvi mano gerumo plėvelę :P Nea, dar nevairuosiu :D
Žodžiu, pokalbis prasidėjo p. plaukeliais, pasvarstymas baigėsi vairavimu - temos susiję :D "nieko nėra svarbiau už nieką" pasitvirtina :)
antradienis, vasario 21, 2012
Tyla visad baigiasi panašiai
Žinot, kai vaikai zuja, burzgia, gyvena... o paskui stoja kažkokia spengianti tyla ir ramybė :) Ta tyla būna dieviška, nes atėjus pasižiūrėti, kas vyksta "įdomaus" visada kažką atrandi :D Tai va. Pasižiūrėti nėjau tyčia :) Laukiau, ar manimi gali vaikas pasitikėti ir ateiti prisipažinti pats :D
Atėjo :D Baaaaaaaaaaau! Aš baisaaaaa! :D
Na, taip. Žalia nuo plaukų šaknų iki alkūnių, ko ir galima buvo tikėtis.
Juk taip ir sakė prieš tai išdidžiai - dabar Tepliosiu, bet tik ant popieriaus, gerai mama? :) su guašu, šį kartą ne akriliniais :D bet vis tiek reikėjo merkti visą :D
Deja, po to, kaip visada ir būna po tos tylos, teko nugiedoti graudžią giesmę, mat tėtis juokėsi iš jos... ;) Nuraminau, bet čia pat čiupau bonkę šampūno :D Sakė daugiau niekada niekada nebepaišys plaukų :D Vadinasi kažkada reikės giliau ausis ir plaukus praust :D kaskart gi būna vis "gražiau" nei prieš tai ;)
... ir tai niekada nesibaigia, net jei jau tampi suaugusiu, tik terlionės būna įvairesnės, kartais net nesimato nei ant kūno, nei ant sienų ;)
Žodžiu, šiandien turėtų būti užgavėnės. Kaukė padaryta - antakis vis tiek žalokas :D atrodo lyg mušta, praustis jau nėra kada, jei norim spėti į pusryčių ceremoniją daržely :D
Žiema išsigąs, prižadu ;) Tikiuosi, kad vaikų teisės atskirs dažus nuo tikrų mėlynių :D
Atėjo :D Baaaaaaaaaaau! Aš baisaaaaa! :D
Na, taip. Žalia nuo plaukų šaknų iki alkūnių, ko ir galima buvo tikėtis.
Juk taip ir sakė prieš tai išdidžiai - dabar Tepliosiu, bet tik ant popieriaus, gerai mama? :) su guašu, šį kartą ne akriliniais :D bet vis tiek reikėjo merkti visą :D
Deja, po to, kaip visada ir būna po tos tylos, teko nugiedoti graudžią giesmę, mat tėtis juokėsi iš jos... ;) Nuraminau, bet čia pat čiupau bonkę šampūno :D Sakė daugiau niekada niekada nebepaišys plaukų :D Vadinasi kažkada reikės giliau ausis ir plaukus praust :D kaskart gi būna vis "gražiau" nei prieš tai ;)
... ir tai niekada nesibaigia, net jei jau tampi suaugusiu, tik terlionės būna įvairesnės, kartais net nesimato nei ant kūno, nei ant sienų ;)
Žodžiu, šiandien turėtų būti užgavėnės. Kaukė padaryta - antakis vis tiek žalokas :D atrodo lyg mušta, praustis jau nėra kada, jei norim spėti į pusryčių ceremoniją daržely :D
Žiema išsigąs, prižadu ;) Tikiuosi, kad vaikų teisės atskirs dažus nuo tikrų mėlynių :D
Oficialios Spjaudynės
Pasikeitimui - daina
Šiandien pirma diena, kai oficialiai Justinas nebėra 100 proc. priklausomas nuo mamos pienelio :) Tik 99 :D Labai puikiai ištaškėm aplink ausis, plaukus, tarpupirščius ir visas medžiagos klosteles ryžių košelę, nes daržovių dar nepriauginom :) Sprangi, gyvatė, teko užgerti švž. pienu tiesiai iš tiekėjo, kad nebūtų traumos :) Rytoj ankstesnio Justino "pieniškos dešrelės" bus likę tik 98 proc., ir t.t., kol bus visas savarankiškas vaikinas ir pradės padėti jau kitiems :P
Gera, gera skrist toliau po sparnelį <3
Šiandien pirma diena, kai oficialiai Justinas nebėra 100 proc. priklausomas nuo mamos pienelio :) Tik 99 :D Labai puikiai ištaškėm aplink ausis, plaukus, tarpupirščius ir visas medžiagos klosteles ryžių košelę, nes daržovių dar nepriauginom :) Sprangi, gyvatė, teko užgerti švž. pienu tiesiai iš tiekėjo, kad nebūtų traumos :) Rytoj ankstesnio Justino "pieniškos dešrelės" bus likę tik 98 proc., ir t.t., kol bus visas savarankiškas vaikinas ir pradės padėti jau kitiems :P
Gera, gera skrist toliau po sparnelį <3
trečiadienis, vasario 15, 2012
baisesni dalykai...
Esu skaičiusi, girdėjusi, kaip vaikai nueina su nepažįstamais dėdėm, tetom kur nors, kaip juos pagrobia, ar dar kažkaip piktai saldumynais privilioja kažkur eiti...
Atėjo tiks metas pakalbėti apie tai su Emilija, nes vakare likę be tėčio, turim kažkokių baimių. Tamsu už lango, kažkas laiptinėj traška, Emilija bijo "diedų" :D Sako, ateis diedas, pagrobs mane, mama, daryk ką nors.
Gerai, sakau. Kol tu esi šalia, jokiam diedui tavęs tikrai neatiduosiu, nė negalvok. Jei reikės, tai ir su rogėm į ragus jam pataikysiu, nors šiaip muštis ir negalima. Veeeeeeee, bliūvteli lepūnėlė - roooogių gaila, neturėsiu tada rogių, jei jas sulaužysi :D Baik tu, sakau, rogių pilnos parduotuvės, o Emilija - viena, jos nenusipirksiu NIEKUR. Pačiai net šiurpai buvo pakilę ties tokia mintim. Iš tikrųjų... Tada Emkis pritarė. Bus tų rogių! :D
Kilo jai tada kitas klausimas: O diedui, tam piktam, kuris grobia mane, galima tada jau sakyti tokius negražius žodžius: b..., eik tu š...? Nu tuos, kur vaikam negalima sakyti? (:D).
(Pasakojau, kad suaugę kartais keikiasi, vartoja alkoholį, rūko, ko vaikai daryti negali. Suaugusiems irgi to geriau nedaryti, bet kartais jie nebemoka to išmokti nebedaryti. Todėl vaikai jiems turi rodyti pavyzdį... :))
Na va, atėjo metas pasiaiškinti, kada galimi Tie žodžiai :D Negalima, sakau, net ir tokiam sakyti nieko panašaus, nes taip galima jį dar labiau supykdyti, o tada jau jo pyktis bus dar didesnis ir jau jo gali nebeįveikti...
Nelabai suprato kol kas... Klausiau, ką darytum, jei į darželį ateitų nepažįstamas vyras ar moteris, ir sakytų: einam, nuvesiu tave pas mamą. Mano nelaimei, ji atsakė: juk jis mane nuves pas tave... Eitų, vienu žodžiu! :( Tenka gvildenti toliau, kaip žmonės kartais meluoja, kaip reikia kreiptis pagalbos, kokios išeitys galimos. Sakiau tiesiog, kad paprašytų auklėtojos paskambinti tai mano mamai ar tėčiui ir paklausti, ar tikrai tas dėdė/teta kažkur nuves...
Baisu, ne... Gerai, kad ši tema kilo iš tiesiog paprastos baimės ir teko šiek tiek pagvildenti. Neaišku, kiek galvelė suprato, kiek padarytų, bet geriau kalbėti, nei nekalbėti gal?
Atėjo tiks metas pakalbėti apie tai su Emilija, nes vakare likę be tėčio, turim kažkokių baimių. Tamsu už lango, kažkas laiptinėj traška, Emilija bijo "diedų" :D Sako, ateis diedas, pagrobs mane, mama, daryk ką nors.
Gerai, sakau. Kol tu esi šalia, jokiam diedui tavęs tikrai neatiduosiu, nė negalvok. Jei reikės, tai ir su rogėm į ragus jam pataikysiu, nors šiaip muštis ir negalima. Veeeeeeee, bliūvteli lepūnėlė - roooogių gaila, neturėsiu tada rogių, jei jas sulaužysi :D Baik tu, sakau, rogių pilnos parduotuvės, o Emilija - viena, jos nenusipirksiu NIEKUR. Pačiai net šiurpai buvo pakilę ties tokia mintim. Iš tikrųjų... Tada Emkis pritarė. Bus tų rogių! :D
Kilo jai tada kitas klausimas: O diedui, tam piktam, kuris grobia mane, galima tada jau sakyti tokius negražius žodžius: b..., eik tu š...? Nu tuos, kur vaikam negalima sakyti? (:D).
(Pasakojau, kad suaugę kartais keikiasi, vartoja alkoholį, rūko, ko vaikai daryti negali. Suaugusiems irgi to geriau nedaryti, bet kartais jie nebemoka to išmokti nebedaryti. Todėl vaikai jiems turi rodyti pavyzdį... :))
Na va, atėjo metas pasiaiškinti, kada galimi Tie žodžiai :D Negalima, sakau, net ir tokiam sakyti nieko panašaus, nes taip galima jį dar labiau supykdyti, o tada jau jo pyktis bus dar didesnis ir jau jo gali nebeįveikti...
Nelabai suprato kol kas... Klausiau, ką darytum, jei į darželį ateitų nepažįstamas vyras ar moteris, ir sakytų: einam, nuvesiu tave pas mamą. Mano nelaimei, ji atsakė: juk jis mane nuves pas tave... Eitų, vienu žodžiu! :( Tenka gvildenti toliau, kaip žmonės kartais meluoja, kaip reikia kreiptis pagalbos, kokios išeitys galimos. Sakiau tiesiog, kad paprašytų auklėtojos paskambinti tai mano mamai ar tėčiui ir paklausti, ar tikrai tas dėdė/teta kažkur nuves...
Baisu, ne... Gerai, kad ši tema kilo iš tiesiog paprastos baimės ir teko šiek tiek pagvildenti. Neaišku, kiek galvelė suprato, kiek padarytų, bet geriau kalbėti, nei nekalbėti gal?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)