Žinot, kai vaikai zuja, burzgia, gyvena... o paskui stoja kažkokia spengianti tyla ir ramybė :) Ta tyla būna dieviška, nes atėjus pasižiūrėti, kas vyksta "įdomaus" visada kažką atrandi :D Tai va. Pasižiūrėti nėjau tyčia :) Laukiau, ar manimi gali vaikas pasitikėti ir ateiti prisipažinti pats :D
Atėjo :D Baaaaaaaaaaau! Aš baisaaaaa! :D
Na, taip. Žalia nuo plaukų šaknų iki alkūnių, ko ir galima buvo tikėtis.
Juk taip ir sakė prieš tai išdidžiai - dabar Tepliosiu, bet tik ant popieriaus, gerai mama? :) su guašu, šį kartą ne akriliniais :D bet vis tiek reikėjo merkti visą :D
Deja, po to, kaip visada ir būna po tos tylos, teko nugiedoti graudžią giesmę, mat tėtis juokėsi iš jos... ;) Nuraminau, bet čia pat čiupau bonkę šampūno :D Sakė daugiau niekada niekada nebepaišys plaukų :D Vadinasi kažkada reikės giliau ausis ir plaukus praust :D kaskart gi būna vis "gražiau" nei prieš tai ;)
... ir tai niekada nesibaigia, net jei jau tampi suaugusiu, tik terlionės būna įvairesnės, kartais net nesimato nei ant kūno, nei ant sienų ;)
Žodžiu, šiandien turėtų būti užgavėnės. Kaukė padaryta - antakis vis tiek žalokas :D atrodo lyg mušta, praustis jau nėra kada, jei norim spėti į pusryčių ceremoniją daržely :D
Žiema išsigąs, prižadu ;) Tikiuosi, kad vaikų teisės atskirs dažus nuo tikrų mėlynių :D
o kur foto irodymas? ar dar fotikas vis ne namie?
AtsakytiPanaikintiFotiką laikom Klaipėdoj, nei Justo pirmųjų žavngų dantų neįamžinom :( Bet visą gyvenimą tai prisiminsiu tik perskaičius :D tirštai tirštai žali ištiesti delniukai, žandeliai ir vargšai susivėlę spalvoti plaukai, kurie nenori skalbtis - geriau rytojoj, mama, kai pamiegok... :D
AtsakytiPanaikinti