Esu Oželytės mėgstėja, nes yra atlapa beprotė ir sunkiai nepatogi teisybės gleizotojams :)
Kaiiiip man kančios būdavo tos istorijos pamokos. Visos pamokos. Tikrai. Mintinas kalimas pagal Lenino mokslo formulę, o jau atseit nauji laikai, pfff. Ir ne tik istorija taip dėstoma, visi dalykai tokie. Tik neturėjau žodžių tai paaiškinti, nes neturėjau kada, reikėjo pažymį gaut pirma. Cha :) Kur man dabar tas pažymys groja? Net paslėpsniai į pažymius man dabar nesureaguotų. Ožiukų skaičiavimas kas 45 minutes.
Ir štai Oželiuko kalba mane papildo ir džiaugsmina, kad ne aš viena tokia varna mokymosi ir visais kitais bukinimo klausimais. Mokiausi blogai ir tuo didžiuojuos mažutė :), nes ten nebuvo ką išmokt. Kuo toliau tuo mažiau.O kas išmoko, dabar gali nebent tik pacituoti kažką, pavegetuoti ir įrodyti, kad ilgąją atmintį išlavino. Tik savų žodžių ten mažai.
Ne tik istorija kaip mokslas yra neegzistuojantis. Žiūrėkit kaip gyvenime mes kartais susitikę su draugu tuoj skalbiam kokį bendrą pažįstamą, kad štai gyvena kaip neprotingai, galėtų taip, o jo, koks jis kvailys. O gal tas pasakotojas paėmė tik vieną faktą iš ano žmogaus pasakojimo dalies ir nežino dar daugiau detalių, bet jaučiasi teisus skalbdamas kito nedorybes ir panašiai. O istorija yra tas pats, tik kad ten viskas pateikiama vadovėlio forma, atseit, rimtesne forma :)
Ir kaip aš galėsiu reikalauti iš Emilijos dorai išmokti istorijos faktus? Reikės man mokytis kartu su ja, kad galėtume laisvalaikiu maždaug aptarti juos nemokykliška didaktika. Jeigu mokslo reforma (200 proc.) dar nebus įvykusi totaliai. Taip aš ir protingėsiu, jei anksčiau nesugebėjau ir nemačiau prasmės :)
penktadienis, sausio 21, 2011
Ką reiškia 'childish', ar ne? :)
Ką suaugę žmonės gero davė pasauliui? Karus, nešvarias politikas, baisias ideologijas? Žiūrėkit, ką duoda pasauliui vaikai... Maždaug taip Adora Svitak pavaro :).
Nuostabi jaunuolė, kuri moksliškai paaiškino, kokia vieta priklauso mums, peraugusiems suaugusiems :) Vienas malonumas klausyti, bent jau man :D Net pridurti ar ginčytis būtų sunkiai nebeprotinga :D
Na, taip, žmonės mano, kad vaikai yra naivūs, kažkodėl gimsta iškart blogi ir jaukiantys tobulų suaugusių planus, ir be klausimų priimta nuo seno, kad vaikus reikia tik mokyti tų nešvankumų, kokius išmoko tie nuostabieji suaugėliai. Taip, ironiškai noriu iš mūsų pasityčiot atvira širdim ir šių žodžių nesigailiu. Esu gan smarkiai savikritiška ir man negėda, nes taip pripažįstu, kad dar toli ruduo ir man tik mokytis ir mokytis. Be to, pamąsčius ir bent kiek analizės įdėjus tyrinėjant suaugėlių veiklos ir darbų padarinius, šiurpsta oda, ar ne? :)
Taip kad, atėjo laikas mokytis to "childish", idealieji, kas man netgi labai labai labai prie širdies :) Mielai! Aš su jumis, ir tik vaikais tikiu! Beprotiška gal, bet tai suteikia diiiiidelius sparnus, tad kodėl netobulėt? ;)
Dar besilaukiant mūsų Milijono, kartojau visiems ir žinojau, kad ji bus mano mokytoja, ne atvirkščiai. Savaime atėjo tokia mintis. Tuo metu tai nebuvo labai populiaru mano aplinkos rate. Bet čia, pasirodo, aišku kaip dieną ir nėra ko didžiuotis :)
Suaugę yra riboti ir tiek. Gal kam atrodo kitaip? Todėl ir žvengiu :D
Nuostabi jaunuolė, kuri moksliškai paaiškino, kokia vieta priklauso mums, peraugusiems suaugusiems :) Vienas malonumas klausyti, bent jau man :D Net pridurti ar ginčytis būtų sunkiai nebeprotinga :D
Na, taip, žmonės mano, kad vaikai yra naivūs, kažkodėl gimsta iškart blogi ir jaukiantys tobulų suaugusių planus, ir be klausimų priimta nuo seno, kad vaikus reikia tik mokyti tų nešvankumų, kokius išmoko tie nuostabieji suaugėliai. Taip, ironiškai noriu iš mūsų pasityčiot atvira širdim ir šių žodžių nesigailiu. Esu gan smarkiai savikritiška ir man negėda, nes taip pripažįstu, kad dar toli ruduo ir man tik mokytis ir mokytis. Be to, pamąsčius ir bent kiek analizės įdėjus tyrinėjant suaugėlių veiklos ir darbų padarinius, šiurpsta oda, ar ne? :)
Taip kad, atėjo laikas mokytis to "childish", idealieji, kas man netgi labai labai labai prie širdies :) Mielai! Aš su jumis, ir tik vaikais tikiu! Beprotiška gal, bet tai suteikia diiiiidelius sparnus, tad kodėl netobulėt? ;)
Dar besilaukiant mūsų Milijono, kartojau visiems ir žinojau, kad ji bus mano mokytoja, ne atvirkščiai. Savaime atėjo tokia mintis. Tuo metu tai nebuvo labai populiaru mano aplinkos rate. Bet čia, pasirodo, aišku kaip dieną ir nėra ko didžiuotis :)
Suaugę yra riboti ir tiek. Gal kam atrodo kitaip? Todėl ir žvengiu :D
trečiadienis, sausio 19, 2011
Vyrai tarp moterų
Jie dažniausiai pasimetę. Nesvarbu ar jaunystėj, ar senatvėj, bet jie lieka naivūs, tikėdamiesi meilės perlipus šeimos sienas. Atseit žmona nebetenkina, tai patenkins kita ir dar geriau. CHACHACHA :D
Patenkins tikrai ta kita ir dar su kokia energija, kol jai bus naudinga. O paskui vėl reikės meilės ieškot, nabagėliui, jeigu meilės neturi savyje. Su jaunesne gali pabandyti. Tik ta jaunesnė irgi užauga, istorija kartojasi. O būtų dėdė likęs savo vietoj, sugalvotų kokį siurpriziuką žmonai, pagirtų ją, žiū ir žmona ne tokia bjauri būt ir lakstyt kiek energijos sutaupai. Aišku, su žmona gali būti rečiau įdomu, nes ji jau pažinta per kiek ten laiko. Bet visas moteris anksčiau ar vėliau pažysti ir gaunasi, kad jos vis tiek panašios savo emocijom, gal kita šiek tiek raštingesnė ar maloniau elgiasi, bet pasirodys, kad kasdienybėj ji taip pat būna ir liūdna, ir kerštinga, ir nieko tu, berniuk, nelaimėjai loterijoje. Tik dabar jau turi reikalą su keliom furijom, vietoj to, kad būtum gyvenęs su viena truputį paprasčiau. Tačiau jei adrenalino karuselėse nepakanka, tada ieškok, Martynai.
Meilę reik susikurti, ją įsivaizduoti, stengtis gaminti, palaikyti, prisiminti. Ne pardavimų cechas čia ar keitykla. Seną teliką gali išmesti, o visų praeities bobų taip paprastai susėmęs neatsikratysi. Bet kuris tai patyręs pasakys. Viena tai vaidenasi, tai parašo nei iš šio nei iš to laišką be prasmės, kita ateina drąskytis ir atsiimti savo nuosavybės...
Sunkenybė su tais senais vaikščiojančiais gražiais rakandais.
Mylėk žmoną.
Patenkins tikrai ta kita ir dar su kokia energija, kol jai bus naudinga. O paskui vėl reikės meilės ieškot, nabagėliui, jeigu meilės neturi savyje. Su jaunesne gali pabandyti. Tik ta jaunesnė irgi užauga, istorija kartojasi. O būtų dėdė likęs savo vietoj, sugalvotų kokį siurpriziuką žmonai, pagirtų ją, žiū ir žmona ne tokia bjauri būt ir lakstyt kiek energijos sutaupai. Aišku, su žmona gali būti rečiau įdomu, nes ji jau pažinta per kiek ten laiko. Bet visas moteris anksčiau ar vėliau pažysti ir gaunasi, kad jos vis tiek panašios savo emocijom, gal kita šiek tiek raštingesnė ar maloniau elgiasi, bet pasirodys, kad kasdienybėj ji taip pat būna ir liūdna, ir kerštinga, ir nieko tu, berniuk, nelaimėjai loterijoje. Tik dabar jau turi reikalą su keliom furijom, vietoj to, kad būtum gyvenęs su viena truputį paprasčiau. Tačiau jei adrenalino karuselėse nepakanka, tada ieškok, Martynai.
Meilę reik susikurti, ją įsivaizduoti, stengtis gaminti, palaikyti, prisiminti. Ne pardavimų cechas čia ar keitykla. Seną teliką gali išmesti, o visų praeities bobų taip paprastai susėmęs neatsikratysi. Bet kuris tai patyręs pasakys. Viena tai vaidenasi, tai parašo nei iš šio nei iš to laišką be prasmės, kita ateina drąskytis ir atsiimti savo nuosavybės...
Sunkenybė su tais senais vaikščiojančiais gražiais rakandais.
Mylėk žmoną.
Išsiauklėkime save
Man labai juokinga, kai žmonės postringauja, kaip ta nemokėjo išsiauklėti sūnaus/dukros, kaip šitie nemoka auklėti, kaip užsiaugina sau ant galvos :) Nu džiugu man, vienok, ir tiek :D
O kodėl darbdaviai neišsiauklėja sau darbuotojų idealiai juos atitinkančių, juk galima - paspaudi kažkokį mygtą ir va jau - išauklėtas pagal visų norus ir principus.
Geriausia kai apie "išsiauklėjimą" kritiškai svarsto vyresni, tie kurie savuosius jau išsiauklėjo, tik kažkodėl nelabai lengva su jais vis tiek susikalbėti, su tais jau išauklėtais jų, pagal juos... Gal ne nuo auklėjimo reik pradėt, jeigu nežinai ką ten auklėji ir kam?
Jei auklėji sau, kad būtų pagal tave, tada tavo vaikas labai ribojamas, nebent jautiesi labai jau tobula tokia :) Ypač jei tokia jautiesi, vadinasi, nebeturi kur daugiau kilti, o kuo nusikalto tavo vaikas, jei jis bus toks kaip tu nebepakylantis?
Aš laikausi minties, kad mano vaikas mokinasi ir ima iš manęs tai, ką mato. Aš matau, ką ji paima. Kartais valio, o kartais deja :D Tuomet turiu prabangos apmąstyt save ir kažką imti auklėtis savyje, kad ji galėtų pamatyt, kad ne viskas būna tik vienaip, kažkas gali ir pasikeisti.
Kuris auklėjimo variantas sunkesnis? Abu. Nes kai auklėji vaiką, tikiesi iš jo, kad puikiai jam viskas suguls, jis išmoks ir pademonstruos per šventes giminėms ir draugams. Tik dažniausiai žiauriai stipriai nusivili savo vaiku, nes vis tik jis namo parneša toli gražu ne tuos pažymius apie kuriuos svajojai besilaukdama :) ir ačdie! Taip gali pereiti prie dar sunkesnio auklėjimo - savęs. Vadinasi, aš jau pirmąjį auklėjimo variantą mačiau dviejose kartose savo giminėj, matau, kad nė velnio nepavyko :D netgi labai blogai, nes žmonės beauklėdami ir dresuodami pamiršta, kad svarbiau yra supratimas ir šilti santykiai. Tik per juos gali ką nors gero pasikalbėti.
Be to, kiekvieną situaciją mes labai mėgstam visus sustatyti į lentynėles - tas nusikalto, tas geresnis, o šitam nieko nereikia. O dažniausiai viskas būna kur kas sudėtingiau nei tik taip ir ne.
Reik save išsiauklėt, kad patiktume sau, pradžiai. O kiti tik ims pavyzdį iš tavęs, kokio jam reikia ir kas jam gražu.
O kodėl darbdaviai neišsiauklėja sau darbuotojų idealiai juos atitinkančių, juk galima - paspaudi kažkokį mygtą ir va jau - išauklėtas pagal visų norus ir principus.
Geriausia kai apie "išsiauklėjimą" kritiškai svarsto vyresni, tie kurie savuosius jau išsiauklėjo, tik kažkodėl nelabai lengva su jais vis tiek susikalbėti, su tais jau išauklėtais jų, pagal juos... Gal ne nuo auklėjimo reik pradėt, jeigu nežinai ką ten auklėji ir kam?
Jei auklėji sau, kad būtų pagal tave, tada tavo vaikas labai ribojamas, nebent jautiesi labai jau tobula tokia :) Ypač jei tokia jautiesi, vadinasi, nebeturi kur daugiau kilti, o kuo nusikalto tavo vaikas, jei jis bus toks kaip tu nebepakylantis?
Aš laikausi minties, kad mano vaikas mokinasi ir ima iš manęs tai, ką mato. Aš matau, ką ji paima. Kartais valio, o kartais deja :D Tuomet turiu prabangos apmąstyt save ir kažką imti auklėtis savyje, kad ji galėtų pamatyt, kad ne viskas būna tik vienaip, kažkas gali ir pasikeisti.
Kuris auklėjimo variantas sunkesnis? Abu. Nes kai auklėji vaiką, tikiesi iš jo, kad puikiai jam viskas suguls, jis išmoks ir pademonstruos per šventes giminėms ir draugams. Tik dažniausiai žiauriai stipriai nusivili savo vaiku, nes vis tik jis namo parneša toli gražu ne tuos pažymius apie kuriuos svajojai besilaukdama :) ir ačdie! Taip gali pereiti prie dar sunkesnio auklėjimo - savęs. Vadinasi, aš jau pirmąjį auklėjimo variantą mačiau dviejose kartose savo giminėj, matau, kad nė velnio nepavyko :D netgi labai blogai, nes žmonės beauklėdami ir dresuodami pamiršta, kad svarbiau yra supratimas ir šilti santykiai. Tik per juos gali ką nors gero pasikalbėti.
Be to, kiekvieną situaciją mes labai mėgstam visus sustatyti į lentynėles - tas nusikalto, tas geresnis, o šitam nieko nereikia. O dažniausiai viskas būna kur kas sudėtingiau nei tik taip ir ne.
Reik save išsiauklėt, kad patiktume sau, pradžiai. O kiti tik ims pavyzdį iš tavęs, kokio jam reikia ir kas jam gražu.
penktadienis, sausio 14, 2011
Vestuviniai marš'ai
Ot mano paslaptingoji jovitiena įkvėpė mane ištraukt iš savęs staigiai vestuvių temą. Buvau dar maža prieš du su kiškiu metų, kai mane išgyventinis nusprendė pakankinti ir nusitraukt 5000 nuotraukų albumui, tradiciškai sutupdyt prie ėdalo bliūdų visus, tuo metu, draugus, padainuot su vešliais antakiais ir garmoška apie kaimiškus dalykus (esu pakylota miestietė, dažniausiai buvau buka geriems, gal nuoširdiems dalykams), palaikyt nemiegojusias senutes už sprando prie taurelių (turbūt, kad anksčiau žmonės norėdavo, kad taip greičiau gal nusibaigtų jos, o man buvo gaila jų jau vietoj esant). Dar be to žinant mano vidinę padėtį, nesuvokiamo didumo laikini materialumai, organizavimo kokybė, fotografo potencija, patiekalų poreikis, gėrimų spiritumas, draugų sodinimo reikalas (gal ir nusipelnė jie to) man buvo kaip jofkės povas naguose čia
Kadangi buvau jautri viskam, kiekvienam žvilgsniui, minčiai ar žodžiui, buvau smarkiai suvilkėjusi, po to irgi. Kažkokia nuskriausta, nors niekas nelietė. Būna tokių būsenų. Data parinkta tobulai atseit, net nežinojom, skaičių derinys puikus :D ale kaip juokinga man tai :D man viskas juokinga, kas žmonėm atrodo svarbu, būtina ir rimta :) visą gyvenimą! Bet vyras sako, kad taip negalima, nes rimti dalykai rimti juk. Gal ir gerai, nuleidžia ant žemės svajoklį. Nors svajoti yra apie ką. Tik nusileidžiu ne visa, deja ;) Palieku vietos ir sau :P
O dabar tiksliai žinočiau kokių vestuvių man būtų buvę reikėję. Tada aš tokių svajonių neturėjau iš vis, nes neturėjau apie ką greičiausiai. Dabar neturiu apie ką, bet kaip malonu... Gal kam kitam patiks kokia detalė :)
Žodžiais taip. Draugauji labai nuoširdžiai. Kai pikta, pyksti ir išsakai, kad dingtų, triokšt keberiokšt be galvojimo, kas ką pagalvos ar pasakys. Kai pasakys, tada ir parodysi vietą nevietoj. Kai gera, prisiglaudi kaip oda, apsivynioji, ką čia dar sakyt, bo išgaruos kaip ir pyktis. O tikslas - chemiškai išgarinti pyktį, kad liktų natūral produkt meilė. Per tokį ryšumą, gali sutūpus štai keliese ir pasvajot, kaip būtų, jeigu būtų, jei panorėtum. Paslapčiom tavo kėslus kai kas įsimena po truputį. Pašlifuoja prie savęs, kad liptų. Nesiginčyja!, bet pasako apie save tiesiog. Nevisai rimtai sprendžiam sau pasikikendami. Dangus? O ko žemė, jei norisi dangaus?
Toliau vyksta taip. Kalėdos kokios nors nemėgstamos ar kokia kita bedievių šventė. Geriausia be progos. Tada bent tikrai svarbus jautiesi, ne proginis kaip savaiminis tortas. Ateina mano senis su manta, sako rėdykis, tu labai graži, varom. Atvarom. Mano planas dar tik bus, o jo jau vyksta. Išsišiepę pasirašom va tyčia pravardėm ant špargalkės, kurios greičiausiai niekam daugiau nebereikės, nebent žmogui. Siurprizai man patinka. Ypač kur nežinau kaip man elgtis :D bet taip maloniai. Svarbiausia, kad būtų vietos kur išsišiept. Tam reikia labai apgalvoti ir paskaičiuoti.
Fotografai atsakau atvirai: eina į kiemsynus bičių fotkint, įkyrios musės ar blynų. Gal jie ir gražūs ir geri, bet tądien tokius reik vyti šalin. Pestaklis nebent po daug metų galės būt, bet ir tai kam... Kam žiūrėt į save koks buvai, jeigu tu esi čia dabar? Palyginti, paverkt ar pasidžiaugt kaip pasikeitei. Tam yra istorijos vadovėliai. O grožis yra dabar su tavim. Tu saugus. Mėgaukis. Ne visai mano mintis, bet jeigu gera, čiumpyk, jei pats nesugalvojai geriau.
Ateina ateina eilė ir man ne žioplam pasirodyt. Sakau: einam. Va, jau klausimas tau, kur, kas čia, negi ir tu bjaurus daiktas? Aišku. Seniai tai žinojai. Varau išsišiepus :) tau šakės. Einam į eilinį mišką - mergaitės į kairę, berniukai į dešinę. Pavarpeliuojam. Atsipalaiduojam. Kurpaitės apsitraiškė rudeniniu tokiu žemėtu reikalu, nes truputį drėgna. Kam rūpi. Laimingi :) Eik, sakau. Kur? Nu eik, rink akmenus, ką, gal pirmokas? :p pati niznam kam, sugalvosim gi. Renka, pluša. Iš pradžių pagal grožį, paskui jau iš pykčio. Kai jau pasiunčia mane, ok, tada sakau.
Prisidirbai dabar. Neik dabar - šuoliuojam. Sėsk. Šlapia! Sėsk ant patiesimo, sakau. Akmenai. Visi. Ojemziau kiek mažai, tingėjai. Tik 80 gal. Pffff, nu gerai... Kaip pasiklosi... Užduotis: 80 akmenų užduočių, kurias reik įvykdyt būnant šitoj katorgoj. Ir linksmai. Pradedam! Vardinam. Fiū... Sunku. Kitus paliekam rytojui net. Visų linksmybių nereik iškart ištaršyt, tai kas, kad taisyklės buvo kitokios :p Gal mes žmonės, galim ir interpretuot, galvas tai turim. Dedam kitus 40 į kišenę, galvosim, kai užsuks ūpas. Atsimeni tuos anuos 40? Blankiai? Nieko, svarbiausia, atsimint tą proceso smagumą ir paprastumą. Daugiau nieko. Ten buvo tik treniruoklis, repeticija. Maždaug įkirtai kaip dirbsim?
Nori miego 21h? Skelbiam laikiną pabaigą. Jamam raskladuškę, varom miegot. Tiesa, valgei? Jo. Meilės. Bet jos dar reikės. Akmenukams.
Geriausia yra tai, kad viską susvajotą tikrai pamiršiu, garantuoju :) Aš jau viską kitką pamiršau. Gal kažkas ir liks, bet išgirdus, girdėsiu kaip pirmąkart. Ir labai gerai. Ne faktai džiugina. Tiesiog mintis.
Blogiausia, kad viskas taip ir bus. O jeigu čia ne tobula, a? ;) Nėr kvarklių, draugų, mėsų, tradicijų, šiltų kraštų. Viskas taip, kaip nori.
Tau ir aš. Šiltas turi būti ne tik kraštas. Karšta turi būti visur, kur esi.
Kad besivėdindamas užkliūtum už kitų, kurie irgi be mėsų...
Ir dar ne pabaiga, kol aš :p
Pataikyk man taip :)
Kadangi buvau jautri viskam, kiekvienam žvilgsniui, minčiai ar žodžiui, buvau smarkiai suvilkėjusi, po to irgi. Kažkokia nuskriausta, nors niekas nelietė. Būna tokių būsenų. Data parinkta tobulai atseit, net nežinojom, skaičių derinys puikus :D ale kaip juokinga man tai :D man viskas juokinga, kas žmonėm atrodo svarbu, būtina ir rimta :) visą gyvenimą! Bet vyras sako, kad taip negalima, nes rimti dalykai rimti juk. Gal ir gerai, nuleidžia ant žemės svajoklį. Nors svajoti yra apie ką. Tik nusileidžiu ne visa, deja ;) Palieku vietos ir sau :P
O dabar tiksliai žinočiau kokių vestuvių man būtų buvę reikėję. Tada aš tokių svajonių neturėjau iš vis, nes neturėjau apie ką greičiausiai. Dabar neturiu apie ką, bet kaip malonu... Gal kam kitam patiks kokia detalė :)
Žodžiais taip. Draugauji labai nuoširdžiai. Kai pikta, pyksti ir išsakai, kad dingtų, triokšt keberiokšt be galvojimo, kas ką pagalvos ar pasakys. Kai pasakys, tada ir parodysi vietą nevietoj. Kai gera, prisiglaudi kaip oda, apsivynioji, ką čia dar sakyt, bo išgaruos kaip ir pyktis. O tikslas - chemiškai išgarinti pyktį, kad liktų natūral produkt meilė. Per tokį ryšumą, gali sutūpus štai keliese ir pasvajot, kaip būtų, jeigu būtų, jei panorėtum. Paslapčiom tavo kėslus kai kas įsimena po truputį. Pašlifuoja prie savęs, kad liptų. Nesiginčyja!, bet pasako apie save tiesiog. Nevisai rimtai sprendžiam sau pasikikendami. Dangus? O ko žemė, jei norisi dangaus?
Toliau vyksta taip. Kalėdos kokios nors nemėgstamos ar kokia kita bedievių šventė. Geriausia be progos. Tada bent tikrai svarbus jautiesi, ne proginis kaip savaiminis tortas. Ateina mano senis su manta, sako rėdykis, tu labai graži, varom. Atvarom. Mano planas dar tik bus, o jo jau vyksta. Išsišiepę pasirašom va tyčia pravardėm ant špargalkės, kurios greičiausiai niekam daugiau nebereikės, nebent žmogui. Siurprizai man patinka. Ypač kur nežinau kaip man elgtis :D bet taip maloniai. Svarbiausia, kad būtų vietos kur išsišiept. Tam reikia labai apgalvoti ir paskaičiuoti.
Fotografai atsakau atvirai: eina į kiemsynus bičių fotkint, įkyrios musės ar blynų. Gal jie ir gražūs ir geri, bet tądien tokius reik vyti šalin. Pestaklis nebent po daug metų galės būt, bet ir tai kam... Kam žiūrėt į save koks buvai, jeigu tu esi čia dabar? Palyginti, paverkt ar pasidžiaugt kaip pasikeitei. Tam yra istorijos vadovėliai. O grožis yra dabar su tavim. Tu saugus. Mėgaukis. Ne visai mano mintis, bet jeigu gera, čiumpyk, jei pats nesugalvojai geriau.
Ateina ateina eilė ir man ne žioplam pasirodyt. Sakau: einam. Va, jau klausimas tau, kur, kas čia, negi ir tu bjaurus daiktas? Aišku. Seniai tai žinojai. Varau išsišiepus :) tau šakės. Einam į eilinį mišką - mergaitės į kairę, berniukai į dešinę. Pavarpeliuojam. Atsipalaiduojam. Kurpaitės apsitraiškė rudeniniu tokiu žemėtu reikalu, nes truputį drėgna. Kam rūpi. Laimingi :) Eik, sakau. Kur? Nu eik, rink akmenus, ką, gal pirmokas? :p pati niznam kam, sugalvosim gi. Renka, pluša. Iš pradžių pagal grožį, paskui jau iš pykčio. Kai jau pasiunčia mane, ok, tada sakau.
Prisidirbai dabar. Neik dabar - šuoliuojam. Sėsk. Šlapia! Sėsk ant patiesimo, sakau. Akmenai. Visi. Ojemziau kiek mažai, tingėjai. Tik 80 gal. Pffff, nu gerai... Kaip pasiklosi... Užduotis: 80 akmenų užduočių, kurias reik įvykdyt būnant šitoj katorgoj. Ir linksmai. Pradedam! Vardinam. Fiū... Sunku. Kitus paliekam rytojui net. Visų linksmybių nereik iškart ištaršyt, tai kas, kad taisyklės buvo kitokios :p Gal mes žmonės, galim ir interpretuot, galvas tai turim. Dedam kitus 40 į kišenę, galvosim, kai užsuks ūpas. Atsimeni tuos anuos 40? Blankiai? Nieko, svarbiausia, atsimint tą proceso smagumą ir paprastumą. Daugiau nieko. Ten buvo tik treniruoklis, repeticija. Maždaug įkirtai kaip dirbsim?
Nori miego 21h? Skelbiam laikiną pabaigą. Jamam raskladuškę, varom miegot. Tiesa, valgei? Jo. Meilės. Bet jos dar reikės. Akmenukams.
Geriausia yra tai, kad viską susvajotą tikrai pamiršiu, garantuoju :) Aš jau viską kitką pamiršau. Gal kažkas ir liks, bet išgirdus, girdėsiu kaip pirmąkart. Ir labai gerai. Ne faktai džiugina. Tiesiog mintis.
Blogiausia, kad viskas taip ir bus. O jeigu čia ne tobula, a? ;) Nėr kvarklių, draugų, mėsų, tradicijų, šiltų kraštų. Viskas taip, kaip nori.
Tau ir aš. Šiltas turi būti ne tik kraštas. Karšta turi būti visur, kur esi.
Kad besivėdindamas užkliūtum už kitų, kurie irgi be mėsų...
Ir dar ne pabaiga, kol aš :p
Pataikyk man taip :)
ketvirtadienis, sausio 13, 2011
Pakvapnučiai
http://www.laikas.lt/lt/info/2443/lietuvos-kvapas-kvepalai-kvepiantys-lietuva/
Štai kokia pasklido naujiena per visą platų kvailą pasaulį... Amerikonai žvengia :D ir aš su jais :) tik man dar liūdna biški, nes aš iš tos tėvynės kaip ir
Citata:. "Laikas.lt pirmieji sužinojo," Turbūt kniso, vargo, keikėsi vieni ant kitų, papirkinejo, greičiau greičiau naaa... kol sužinojo..., nabagai, nieko. Visa ko rezultatas tik pasigirt pirmam sakiny, nes kitaip nieks nebūt pastebėjęs tų pirmųjų.
PIRMIEJI. O kiti, kurie bus šeštieji, sužinoję, parašys kur kas geresnį straipsni apie tai ir apie tuos pirmuosius dar pridurs. Nes vietoj idiotiško drąskymosi, jie kurs tinkamą skaitymui tekstą.
Šitas straipsnis ar kas čia rimtai parašytas debiliukams, ar jie mus tokiais ir laiko! Citata: Kad užsieniečiai, pajautę šį kvapą pagalvotų "O, pažįstu šį kvapą - čia kažkur turi būti lietuviai...'' Ne, nu rimtai. Kas čia? Ne veltui amerikai pelnytai žvengia susirietę. Šniuch niuch, kur gdie litovcy, pakvestinam, kiek pardavė ir kam! :D
Bergamotė. Imbieras. Primena Lietuvą, soduose daržuose auga, net liepsnoja žiedai, jo. Medžio dūmo nata. Mano sukepusio bliūdo rankena šeštadienio pavasarį. Ai, gardu. Dar dar, bis.
"Štai kaip netikėtai ir gaiviai kvepia mūsų gimtinė." Čia tarybų mokyklose autorė spindi, kad mokėsi gerais pažymiais, nes sulyst nepelnytai ir niekam nereikalingai tik dėl pažymio į paslėpsnius tikrai mokėjo. Dabar žiū, kas daros, karjera - rašo idėjiškai sudarkytus bet kokius nupęęęzusius bobulencijoniškus straipsnius, kurie neįtikina net tokių pačių bobų. Ir dar aš juos skaitau. Veu.
"Verta paminėti ir skonio indėlį į šalies vardo garsinimą - retas kuris supainios lietuviškus cepelinus su rusiškais koldūnais." jėzaumarijamagdalenasamariete, baikit tuos cepelinus, apsiverksiu nu... Čia kuom susiję su kvepalu tuo? Būtinai cepelinai. Be jų mes koldūnai. Nu.
"lietuviai pirmieji pasaulyje sukūrė pozityvų, emocingą ir originalų savo šalies simbolį ir turi unikalią galimybę apie tai garsiai paskelbti!" Gal nereikėjo ką... Kaip aš dabar pas Jovitą į Bulgariją skrisiu? Kaip jai ten dirbt dabar? Sužinos visi, tai ir klaus vietoj "labadiena" dabar, kaip cepelinų kvėlapais jau pasismardinai? Oooo, kvepia svilėsiu, bulviniai blynai? Jie raudoni ar žali pas jus? Kodėl vėliava graži, bet be kugelio nuotraukos pas jumi? Tik tupėt namie, į jokį užsienį nelyst, aš kritikos bijau. Vdrug dar užsimanysiu kotletą išsikept ten. O, sakys, čia tavo naminė balta mišrainė taip niuchalina, or what? Jau kiniečiams pas mus ne pyragai, tik jie už mus žymiai gudresni, jeigu ką. Neduokdie jų kvepalai...
Oi, komentaruose rašo viena, kad didžiuojasi. Ups. Ne ten pataikiau. Jo, lauksiu kol rusai duos pauost savųjų kvepsių. Turėtų šprotais kokiais pašniot ir distiliuota degtine ir dar meškos plauko riebalo turėtų būt. Tik aprašyt galėtų ramunėlėm su kefyru, nes pas mus kilimas. Nu. Gražu ir kvepia kaip tėvynės gintaro nematę vilkaviškio laukai ant bobutės prakaito dirvono gimtinės plačios gyventojai antarktida. Fak :D tas.
O man tas straipsnis į naudą, jeigu reikia jo pliusų atrast. Ot, galvoju smarkiai. Turėsiu laikraštį, kuris rašytų apie anksčiausiai prieš savaitę vykusius įvykius (kad nebūt pirma bet kokia). Visi įvykius žino. Mintinai. Visi rašo tą patį, nes pirmi, tik balsius sukeičia gal, gal dar antraštė suvinguriuota su veiksmažodžiu kitu. Kad įmantriau. Visi skaitę, matę, balzganų faktų kartoti nebereik, o aš rašysiu apie tai kaip man viskas čia juokinga išanalizavus panaktukais. Bent pažvengučiai bus iš rimtų konkuruolių :p
žiauru, žodžiu... Pridurt nebent galui, kad va, būtų supilstę į skudučio formos butėlaitį, tai bent teisybė būtų, kame kiaurymė pas mus. Bent taip pranešt, kad turim humoro jausmą gerą, o dabar, glamžyta paklodė ant bonkės... Ot, praktiška. Gal ir juokas bendrai - motinystės išmokos pas mus gi milžiniškos :DDD chachacha :D milžiniškiausios atostogos pasaulyje :D kaip pykstu...
Kas uždirbo daugiausiai už šitą? Atiduok.
Labanakt
Štai kokia pasklido naujiena per visą platų kvailą pasaulį... Amerikonai žvengia :D ir aš su jais :) tik man dar liūdna biški, nes aš iš tos tėvynės kaip ir
Citata:. "Laikas.lt pirmieji sužinojo," Turbūt kniso, vargo, keikėsi vieni ant kitų, papirkinejo, greičiau greičiau naaa... kol sužinojo..., nabagai, nieko. Visa ko rezultatas tik pasigirt pirmam sakiny, nes kitaip nieks nebūt pastebėjęs tų pirmųjų.
PIRMIEJI. O kiti, kurie bus šeštieji, sužinoję, parašys kur kas geresnį straipsni apie tai ir apie tuos pirmuosius dar pridurs. Nes vietoj idiotiško drąskymosi, jie kurs tinkamą skaitymui tekstą.
Šitas straipsnis ar kas čia rimtai parašytas debiliukams, ar jie mus tokiais ir laiko! Citata: Kad užsieniečiai, pajautę šį kvapą pagalvotų "O, pažįstu šį kvapą - čia kažkur turi būti lietuviai...'' Ne, nu rimtai. Kas čia? Ne veltui amerikai pelnytai žvengia susirietę. Šniuch niuch, kur gdie litovcy, pakvestinam, kiek pardavė ir kam! :D
Bergamotė. Imbieras. Primena Lietuvą, soduose daržuose auga, net liepsnoja žiedai, jo. Medžio dūmo nata. Mano sukepusio bliūdo rankena šeštadienio pavasarį. Ai, gardu. Dar dar, bis.
"Štai kaip netikėtai ir gaiviai kvepia mūsų gimtinė." Čia tarybų mokyklose autorė spindi, kad mokėsi gerais pažymiais, nes sulyst nepelnytai ir niekam nereikalingai tik dėl pažymio į paslėpsnius tikrai mokėjo. Dabar žiū, kas daros, karjera - rašo idėjiškai sudarkytus bet kokius nupęęęzusius bobulencijoniškus straipsnius, kurie neįtikina net tokių pačių bobų. Ir dar aš juos skaitau. Veu.
"Verta paminėti ir skonio indėlį į šalies vardo garsinimą - retas kuris supainios lietuviškus cepelinus su rusiškais koldūnais." jėzaumarijamagdalenasamariete, baikit tuos cepelinus, apsiverksiu nu... Čia kuom susiję su kvepalu tuo? Būtinai cepelinai. Be jų mes koldūnai. Nu.
"lietuviai pirmieji pasaulyje sukūrė pozityvų, emocingą ir originalų savo šalies simbolį ir turi unikalią galimybę apie tai garsiai paskelbti!" Gal nereikėjo ką... Kaip aš dabar pas Jovitą į Bulgariją skrisiu? Kaip jai ten dirbt dabar? Sužinos visi, tai ir klaus vietoj "labadiena" dabar, kaip cepelinų kvėlapais jau pasismardinai? Oooo, kvepia svilėsiu, bulviniai blynai? Jie raudoni ar žali pas jus? Kodėl vėliava graži, bet be kugelio nuotraukos pas jumi? Tik tupėt namie, į jokį užsienį nelyst, aš kritikos bijau. Vdrug dar užsimanysiu kotletą išsikept ten. O, sakys, čia tavo naminė balta mišrainė taip niuchalina, or what? Jau kiniečiams pas mus ne pyragai, tik jie už mus žymiai gudresni, jeigu ką. Neduokdie jų kvepalai...
Oi, komentaruose rašo viena, kad didžiuojasi. Ups. Ne ten pataikiau. Jo, lauksiu kol rusai duos pauost savųjų kvepsių. Turėtų šprotais kokiais pašniot ir distiliuota degtine ir dar meškos plauko riebalo turėtų būt. Tik aprašyt galėtų ramunėlėm su kefyru, nes pas mus kilimas. Nu. Gražu ir kvepia kaip tėvynės gintaro nematę vilkaviškio laukai ant bobutės prakaito dirvono gimtinės plačios gyventojai antarktida. Fak :D tas.
O man tas straipsnis į naudą, jeigu reikia jo pliusų atrast. Ot, galvoju smarkiai. Turėsiu laikraštį, kuris rašytų apie anksčiausiai prieš savaitę vykusius įvykius (kad nebūt pirma bet kokia). Visi įvykius žino. Mintinai. Visi rašo tą patį, nes pirmi, tik balsius sukeičia gal, gal dar antraštė suvinguriuota su veiksmažodžiu kitu. Kad įmantriau. Visi skaitę, matę, balzganų faktų kartoti nebereik, o aš rašysiu apie tai kaip man viskas čia juokinga išanalizavus panaktukais. Bent pažvengučiai bus iš rimtų konkuruolių :p
žiauru, žodžiu... Pridurt nebent galui, kad va, būtų supilstę į skudučio formos butėlaitį, tai bent teisybė būtų, kame kiaurymė pas mus. Bent taip pranešt, kad turim humoro jausmą gerą, o dabar, glamžyta paklodė ant bonkės... Ot, praktiška. Gal ir juokas bendrai - motinystės išmokos pas mus gi milžiniškos :DDD chachacha :D milžiniškiausios atostogos pasaulyje :D kaip pykstu...
Kas uždirbo daugiausiai už šitą? Atiduok.
Labanakt
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)