Dabar, kai jau Justinas baigia savo vystyklystės amžių, supratau, kad jo buvę kakoti ar sysioti vystyklai yra ne šiaip sau užpakalio suvyniojimo procedūros priemonės, o kaip pirmieji naujagimio rūbai - neįkainojami... Kol bandžiau įvairius variantus (pradžioje nežinojau, kas mums patiks ir tiks), rengiau fotosesijas, išfotografavau veik 80proc. mūsų naudotų variantų. Aišku, tuomet man buvo gražu paveiksliukai, dėliojau pagal grožį ir progas, tuštutė :D. Dabar vertinu paprastumą kaip tiesiog vertybę neišsišokti, likti savo vietoj.
Pūpso štai kalnelis išaugtų merliukų, vystyklėlių, kelnaičių ir parduotuvinių, ir mamų siūtų, ir atrodo man kaip relikvija, kurios net nesinori niekam duoti :D Pilna atsiminimų, kaip iš vienų pirmąkart bandžiau nukrapštyti kakutį ir nepavyko, labai jaudinausi, kad liks "plėmė" kaip gėda prieš įprastas popieriaus sauskelnes ir reikės išmesti, kad niekas nematytų, kad bandžiau :D, o netekusi vilties dar vis tiek įmečiau į skalbyklę tiesiog nebetrynus rankutėm ir viskas - vėl šviežia, pasirodo :D nėra baisu! Šiais laikais viskas išskalbiama ir net paprastais skalbikliais, vos ne kaip bobutės prieš šimtus metų, ariel nė iš tolo nereik :)
Kas įdomiausia, naudodama vystyklus, supratau, kad kūdikiai daro gamtinius reikalus iš tikrųjų :D žinojau tai ir su pirmagime, bet juk keisdavau pampersus pagal valandas, o ne pagal sysiojimus ir net nesupratau, kad ji būdavo verkė tik dėl to, kad nori paprasčiausiai šlapintis, o ne dėl to, kad ji reiklus vaikas :D.
Tikrai, pirmąkart su Justinu man daėjo, kad vaikas gali verkti prieš norėjimą tuštintis (bent jau Justinas dažniausiai verkdavo, o per miegus muistydavosi ir keldavosi, atseit maisto, o pasirodo...). Kiek nervų būčiau sutaupiusi su pirmagime, jei būčiau žinojusi. Kur tu žinosi, reklamoj to juk nesako per jokią televizijos programą :D ir nesakys ;) aversliška būtų, jei mamos numautų pampersą ir neštų ant puodo naujagimį, ir taip sutaupytų vaiko nervus :D geriau jau tegul vaikas riogso nekrutinamas, kad a la netraumuotume jo nešimu, tegu ir šika po savim ramiai, kad paskui galėtum panaudoti šlapią servetėlę, o nuo jos nusitrynusioms genitalijoms paskui patryt įvairių rūšių kremų. Aišku, verslas nenori mūsų bukinti, nes verslas yra negyvas daiktas ir jis sąmokslų neorganizuoja, bet iš to gero gyvenimo, iš to buities supaprastinimo, atseit, pasidarom meškos paslaugėlę, deja. Tokia smulkmena, bet kūdikystėj nekreipimas dėmesio į gamtinius reikalus, sudaro daug problemų pratinantis ant puoduko, nes juk visą gyvenimą myžus po savim, paimk ir persiorientuok, kad sukakus tiek metų reikia žygiuoti ant puodo. Kodėl tik dabar ir dar staigiai?
Ką tik dar susivokiau, kodėl pinigai net neturi nešti laimės - nes jie ne vystyklai :D nes jei apmauni reklamuotais sausais pampersais vaiką, vis tiek nesijauti tokia rami per naktį, kaip ten sako, nes vaikas vis tiek nubunda ir niurzga... Ir nifiga jis kelionėje nesijaučia sausas, nes, pavyzdžiui, Justinas su pampersu lygiai tokiu pat garsumu praneša, kad jis jau nori terlioti skudurus dar gerokai prieš šitą veiksmą :) trijų savaičių (o gal ir dar mažesnis, nedrįsau, nebandžiau) kruopa sugeba net pakentėti, kol ją išrengsi ir nuneši iki iškrovos vietos, jei prieš tai esi įpratinusi ir pradeda šaudytis tik ištarus sutartą ženklą, pvz. "sssss"... Man tai buvo kone stebuklas, bet tai yra paprasta ir natūralu.
Žodžiu, nekalbant apie suvyniojimo tipus, o apie moralines vertybes jas naudojant, aš bent supratau, kad jeigu kada nors turėsime dar nors vieną ar du kūdikius, varysiu į šitas lankas dar giliau, nes tai kaip muzika, daugiau sužinau net apie save pačią, savo gebėjimą tinkamai spręsti apie vaiko reikalus ne tik ėsti, bet ir kas, ir kada vyksta po to :D, o ką jau kalbėti apie džiaugsmą, kai atspėji, kas vyksta su vaiku. Plius, prie išlaidų - niekada nereikėjo jokio šudokremo, nes kelnes keitėme nelaukiant, kol ten kas nors sušoks į gabalus ar netgi ne po dviejų valandų nuo apmovimo, o iškart sudrėkus bent lašeliu, nes tai paprasčiausiai matosi ar jaučiasi.
Dėl kvapo irgi - apmovus medžiagėle nėra to dyzelio kvapo. Nors, išsiduosiu vieną nemalonumą, jei pamiršau kas antrą bent savaitę pavirinti medžiagines sauskelnes, po sysio padarymo, jaučiasi aitrus amonjako kvapas... Bet ne dyzelio, ir ne visą laiką, o tik prisiusiojus! :D Tiesa, dyzelio kvapo maunant vienkartines sauskelnes, kai tai darydavau kasdien, nejaučiau, bet kai pradėjau naudoti savas medžiagas, vienkartinės kvapas (kur ten kvapas, dvokas, kaip juo galima leisti mano vaikui smirdėti...) man labai išryškėjo.
O ką sakyti apie lietimąsi su medžiaga, kur su štampais tais. Et... Ir vien beveik dėl to, norėtųsi galvoti, kad dar turėsiu vaikiukų, dar ne pabaiga :P Aišku, nežinia, kaip bus, bet tikrai pakeitė mąstymą visomis prasmėmis. Kada gi dar galėsi va taip va paprasčiausiai džiaugtis džiaudama skalbinius ir dar padžiovus pažiūrėti, ar nesusiglamžę kabo :D nes tai gražu ir kvepia šitu kūdikiu, kuris užauga nepastebimai, palyginus su visu gyvenimu.
Naudojantis netikėtais (nemaximiniais) sprendimais pakeičia ne tik situaciją, bet ir požiūrį į visus kitus klausimus. Stebuklai ir laimė, žinoma, tik paprastuose dalykuose, <3, va taip. Per tai ir mano gyvenimo kredo šiuo metu toks visais klausimais :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą