Noriu užsifiksuoti pati sau, jeigu dar bent kartą suabejočiau :) Galbūt kam nors taip pat pravers, ypač kai dauguma mano kitaip (ir garsiai, kartais ir su nervais :D).
1. Atsiprašyti vaiko nėra silpnavališka ar gėda. Vaikas vėliau pridirbęs kiaulystę (o jos neišvengiamos) ateina pats, prisipažįsta ir atsiprašo, nes jau yra matęs kaip.
2. Kai vaikas pavargęs (net jei demonstratyviai tik) ir tu jam padedi užsisegti batus, apsivilkti paltą ir apvynioji šaliką net ir tada, kai jis, tavo manymu, tikrai gali pats, tai irgi ne manipuliacija. Ateis vaikas ir apvynios tau šalikėlį, palaikys batus, kad apsiautum, nes tu tokia būni pavargusi vakarais... :D o būna vasarą, kad ir smėlį nuvalo nuo kojų, kad nereikėtų lenktis.
3. Maitinti vaiką krūtimi VIRŠ vienerių metų nėra kažkas nešvaraus, kitaip, kodėl mes tuo "nešvarumu ar seksualumu" (sunku man tai įsivaizduoti, bet didelė dauguma taip mano) vis dėl to maitiname tuos vaikus IKI vienerių? Jie ką, tuo metu tokie durni, kad galime bet ką?! Žodžiu, greičiau iškrypimas galvoti, kad gamta sukūrė krūtis kam nors kitam nei maitinimui.
4. Priglausti vaiką, kai jam skauda ar graudu nėra lepinimas. Jo tokie dabar jausmai, kad jam reikia pagalbos, jis negali su tuo susitvarkyti pats, nes neturi patirties. Sulaukęs supratimo ar pagalbos, jis greičiau taps pats sau padėjėju. O gal net ir kitiems.
Punktų yra marios. Svarbiausia neišklysti iš kelio, ar bent išklydus vėl sugrįžti ;)
Su meile ir pagarba <3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą