Ateities burtininkės

Na tos, kur buria buria ir išburia tau Ateitį, dažniausiai šviesią :) Kaip man paauglystėj vaikui būdavo įdomu, koks bus mano vyras, kiek vaikų, kaip mane mylės :D Netgi buvau pas vieną, labai panašią į raganą iš pasakų. Ji turėjo anūkėlį, normalių žmonių akimis nelabai tokį kaip visi, keistą, pamestą mamos ir atsiskyrėlį. Bet jis buvo toks nepaprastas, kad jie būtų žinoję. Juos abu pamačius buvo akivaizdu, kad burtininkai kaip pasakose paveldi ateities, žvaigždžių išdėstymo, numatymo kelius. Jis būdamas penkerių kalbėjo tooookiais terminais, kad ne tik jo bendraamžiai nesuprato, bet ir mes - tie normalieji neįkirtom kame esmė. O jis tiesiog buvo rimtas nuo mažumės, vienišas, nes niekas jo nesuprato ir toks jis turbūt iš savo močiutės. Man patiko toji ragana, kad išbūrusi savo kainos negiedojo, o po visko liepė pamiršti. Galima būtų galvoti, kad tai tik apgaulė, jo jo išbūrė niekus, tai žinoma, kad pamiršti, juk jei neišsipildys, galvosi kad pamiršai :D Bet juk galėjau ir tyčia viską prisiminti. Kelias detales pamenu, bet pro rūką. Manau, pirmąją dalį viskas taip ir įvyko, tik... šita dalis, kuri vyksta dabar man nors nudurk, neatsimenu. Tai ar verta eiti pas burtininkus?
Na, galbūt, tau pasakoja tikrai visą tiesą, kaip tau bus sunku arba lengva, kaip tu mylėsi kartą, o gal du. Gal tu ten ar ne ten. Ir viską prisimeni ir viskas taip ir vyksta. Nesvarbu ar gera ar bloga, bet vyksta ir tu prisimeni, kad tau taip ir sakė. Brrrr...
Tarkim labai norėt sužinot, kas man nutiks ir išburinėja tave, tau bus blogai, seksis nekaip, viskas mekonijaus spalvos, tu nieko pakeisti negalėsi. Ir ką. Kaip gyvenasi tai žinant? :D Neduokdie žinoti...
Arba, fantastika, tavo gyvenimas žvaigždėtas, mėnulėtas ir ramunėtas, kaip tau bus čia linksma. Ir? Linksma?
Manau, kiekvienas gėrį ar blogį suvokia kitaip. Kas žūsta tiesiog sieloj atradęs tarakoną Turkijos viešbutį, prisimena tai milijonus metų kaip košmarą, o kas grįžęs ta pačia patirtim džiugiai pasakoja turkų pakilimą virš tarakonų kasdienybės :D Abu jie ir teisūs, ir ne. Supranta tiesiog savaip.
Iš kur žinoti, kad būrėja mąsto taip kaip tu? Jai gal pasirodė nieko nieko, o man gal baisu... :) Niekis. Už tai reikėtų kliautis tik čia ir dabar, ir tik savo nuojauta bei pasitikėjimu: kad ir kas bus, ar yra, viskas tik gerai, nes priimdamas pamokas daug ko išmoksti ir lakstyti pas būrėjas bergždžias darbas. O kas, jei sužinojus geras naujienas pradėsi nebesistengti? O kas jei nuleisi rankas, kai viskas eis šuniui dešron ir net nespėsi nieko išmokti  iš baimės pakrutėti? Ne ne, būrėjos tik paaugliams, kol galvoji, kad dvasios tai nieko tokio, o ateitis tai tik pievų gėlės ir jokios pleiskanėlės ir greitai tai gali palieptas užmiršti. Gerai, kad suaugus nesidomiu ateitimi, nes pamiršti nesugebėčiau.
Dėkoju praeičiai, kad tapau truputį žiežula MakIevain, vis dar truputį gerokai vaikiška, nes su suaugusiais man neįdomu, jie sugadinti dogmų, nuomonių, tradicinio mąstymo, kažkokios patirties, nebūtinai naudingų žinių, katastrofų, viso šito ir aš turiu sočiai, believe you me, esu nelabai patogi protingiems žmonėms, nes esu fantastiškai neišsiauklėjus proto tema ir tratu kaip paprasti žmonės, ir baisiai neįdomi nieko nesuprantantiems.
Gerai dar, kad pasauly išlieka visada meilė sau, supratimas savęs ir ieškojimas kaip geriau padarius, kad išeitų kaip visada, tik skirtingai kvailai. Vieniša? O marusia, kaip kartais būna vieniša tarp žmonių, todėl su savim daug įdomiau, tuo labiau, kad ne į visus klausimus gali teigiamai sau atvirai atsakyti :D