Mano mamytei

Mamytės švelnios rankos
Į kuprą užvažiuoja,
O balsas kaip patrankos,
Bet kartais ji dainuoja.

Kadais padovanojau mamai atviruką su šiais nuoširdžiais vienetiniais žodžiais, nes pagaliau įgriso močiutės diktuojami plaštakės lengvumu sudėti žodžiai apie motinos amžiną meilės spindesį.

Gal tos poetų eilės ir skambinančiai gražios, bet jie turbūt rašė savo mamoms, todėl mano mama nei vieno jų nė neprisimena kiek rašiau ... ir dulka jie kažkur, man irgi nė motais tie žodžių kratiniai. O va štai šitas autentiškas ketureilis pataikė jai giliai į visus taškus ir daugiau atvirukų jai nebereikėjo, nes tai tapo tiesiog himnu bet kuria mamos šventės proga :)

O ta jofke, kad ją kur... tuoj mane įkvėpins originaliai kažką sukurti jau šiuolaikiško, kadangi mama jau neberiaumoja, o tiesiog laukia mano skambučių kiekvieną ankstų rytą pasitepdama vazelinu ausis (dėl visa ko abi, nes mes trunkam iki 1-2h).

Tad, mamuk, laikykis!


Mamuko ausys kantrios
"Alio" rytais kartoja,
Nors gali vazelino
Joms tepti neužtekt.

...Siunčiu, tad savo mamai
Nebrangų atviruką,
Kad ji klausą tausotų
Ir man neskambinėtų.

Tavo abonentinė dukra
Su Kalėdom :*

P.S. Kaltę dėl šios rūšies afazijos verčiam Jovitėlei užu jos kvėpuojančią dainą

ir suflerą siųst atviruką mamai. Kokia blanki asmenybė būčiau be jūsų *