Pabudo

Kas nori būti kitoks nei visi ir yra toks kaip visi.

Aš laikau save super ypatinga ir visai oridžinal siaubas.

Tą pačią minutę, kai save taip palaikau, imu ir pasakau šabloninę frazę, kurios nekenčiu, kaip kieno nors mirties arba pasielgiu pagal visišką klišę, kaip ką tik tyčiojaus iš kito ir sakiau, kad man taip niekada... Ir visi tai mato, pamatau aš. Išsprūdo? Niekur nepabėgsiu, aš gyvenu tarp visų su visais, todėl esu panaši.

Pakaks dramatizuoti. Pagaliau girdžiu iš savęs pašaipėlę savo skausmui.

Kaip malonu... <3 Pagaliau malonu prasibusti *

Mano kava

Priklausau kavai Latte.
Tikriausiai ji prie tavo kroissant'o.
Nesąmoningai, tik dabar taip pagalvojau.

Geriu kasryt, nes tai vienintelė miela nuodėmė.
Visos kitos nemielos :)
Bet suklydau. Vėl.

Šita iš tikrųjų visai nemiela! Kai tik nusprendžiu -
Kava man nesveika! Atsisakau jos be ginčų.
Ir ji ateina trims dienoms... Detoksikacija :)

Ištveriu visas tris, kartais savaites.
Cha! Atsikratau nebent tik baimės, kad ji nesveika!
Ir puolu šešis kartus sunkiau į begalinę meilę jai.

Dažniausiai bijau to skausmo, todėl toliau kavos marinate...
Žiūriu, kas bus. Ogi šašai ant galvos! Cha!
Kaip ir be tavęs

Nešu tau pareiškimą. Gana. Ir visai ne geografiškai.

Laikyk mane, dangau

Kaip stiklinaitė pieno -
Neatsargiai pamosi, išsipils.
Nebeatsigersi.

Kaip mažas degtukėlis,
Sužaibavęs sulaužo visą mišką.
Kol ataugs...

Kaip didelis lietus,
Kuris nuplauna dulkes,
Bet nusvarins visus žiedus,
Sunkias šakas.

Laikyk mane vis tiek, dangau,
Turėk stipriai, kad nesislėpčiau
Tave sutikus. Dangau,
Kad išmokčiau lakstyti basa
Ir tarti tavo vardą nebedrebėdama.

Būsiu Tu

Nepatikimumas

Aukštojoje matematikoje skaičiuojam visokias dimensijas, bet realybėje mažai ką nujaučiame apie jų tikslų buvimą. Na, maximum iš reklamos apie kiną suprantame, kas tas 5D. O kada bus 12D? 16? 23? Mūsų galvelės tiek netrauks, nes jau ir su 2D jau stringam. Vienas mato kažką gražiai apsirengusį, kitam šlykštu - taip negalima, reik uniformos!
Žmogysta slidesnis daiktas už gyvačiuką :) Kad ir mūsų šeima - du pūkuoti šviesūs vaikiukai, vyras myli žmoną, žmona bando atsakyti kandžiai gražiai - kokia žaisminga. Nei pats vyras nesuvokia ir meta šalin mintis, net jei kyla įtarimas, kad žmoną apsėdęs... Pasirodo, nieks neapsėdęs, ji tiesiog tokia, kad vemti norisi, bet nuotraukoje nesimato. O visi aplinkui krykštauja pamatę - nuostabi šeima, kad jums kur laimės! Ačiū. Reikia jos matematiškai daug. Net jeigu spinduliuojam, kad viskas normos riboj.

Na, aš čia apie sriubos virimą, tarkim. Aha.

Keistumas

Vakar ir šiandien ypatingai matau savo keistumą kitų atžvilgiu. Netgi pagalvoju "ale kaip gerai!", nors kartais ir pačiai bloga :) Keistumas, tai toks žodis, kuris keičiasi ir keičia tikriausiai. Pastovumas gerai, bet nuobodu. Keistumas visai skamba ir kaip 'teistumas' - jo neatsikratysi visą gyvenimą. Super sunkiai tai prilips ir neišlips, jei norėsi pasikeisti :) Vis tiek tai susiję su menais. Su matematika irgi. Kas nekeistas, tas vienodas :)

Darbo jaukinimasis

Šeimų universitete tapo vis jaukiau, visi paatvirėjome po kokio 10 susitikimo. Ypač kai pamažėjo grupelės dėl oro ar nenoro :) Gvildenome temą apie vaikų lytinį auklėjimą, bet prisilietėm ir prie mirties temos, ir netgi darbo. 'Darbo' man dabar smarkiai aktualu, nes man vaizduojasi, kad plušanti moteris per du darbus yra visiems nesveikai gražu, o man atrodo jau per daug. Kai tik tenka pradėti kažkur suktis dėl pinigo, imu visiems keršyti, pulti kąsti ar bent apspjauti :) arba jei paklausia, kada dirbsiu, kaskart sugalvoju ką nors šviežiai mandro prisitaikant prie klausiančiojo asmenybės ypatumų :D

Šiandien išgirdau paprastą vyrišką variantą. Manosios vyras manęs vis neįtikina, nes pasako: tai galėsi dažniau vonioje viena pasimaudyti (nesupratau kur? Darbe vonioj? Nesužadino apetito), arba būsi geresnės nuotaikos (Aha, atsimenu savo norą patekti po traktoriaus ratais, kai dirbau vienoj mokyklėlėj, katastrofišką smegenų džiūvėsį, kuris net sėdint lygioje vietoje barškėdavo, vadybininkės darbe ir dar kitoje administravimo sferoje kaip prašydavau nekaltų žmonių papildomo užmokesčio už tai, ką jie patys ir pasidarys eigoje, ir, žinoma, daug pykčio ant tų "niekšų"!) negi rėksi ant savęs... Juk aš taip myliu :) Grįždavau visas d.d. kaip po žaibų ar elektros kėdės kiekvieną vakarą :) aišku, visiems pasakodavau apie tai juokingai gestikuliuodama, kas kitiems atrodė, kad aš džiaugiuosi ir tai šiek tiek net patrauklu :) bet aš jaučiau baisią bėdą ir ji nedingo iki šiol :)
Bet dabar galiu suprasti ir savo vyrą, kodėl jis mane bakina rimtai užsidirbti, nors būtinybės nėra.

Mano nuomonė buvo griežta (nors neadekvati nei savo, nei kitų atžvilgiu). Vyras prie plūgo, moteris prie puodo, ir gana! Bet... Šiuolaikinis gyvenimas to reikalauja - pageidauju, kad vyras dalyvautų šeimos rate bei kartkartėmis (kasdien) kokybiškai paauklėtų mus grįžęs nuo "plūgų". Ir su energija ir su užsidegimu prašom! Privalu domėtis psichologija ir viskuo, kas patinka man! O aš leidžiu sau puodus ne kasdien barškinti, nors plūgo ir nenoriu matyti. Man tik pyrago, arbatos nebūtina, bet jeigu jau taip siūlote, neškite ir ją čia. Žodžiu, iš vyro reikalauju daugiau, nei iš savęs ir ar tai teisinga? Ne :(

Imtis šitai pasiutėlei plūgo? Gal kam nurėšiu sprandinės, vo! :) nu irgi ne. Ne paskirtis. Paskirties dar neradau, mat esu lėtas ir prie meno padaras. Menas neparduodamas, beje. Ką man su manim veikti. Jau kitas klausimas. Bet kad norėjau nuskriausti savo mielą vyrą, tai tik dabar atsivėrė man stiklas.

Ačiū šitiems mokslams kiekvieną kartą vis naujai...

Elgesio formos

Mes su dukra susėdę dažnai apkalbinėjame kažką ;) bet ne tam, kad pasimėgautume kitų nelaimėmis ar dar kokiems murzinesniems tikslams, o tam, kad bent lašeliu daugiau sužinotume apie save :) pasiteisinimas :) o dabar tekstas:
- Mama! Ta mergaitė (na, kas ji tokia čia šioje vietoje nėra esminis reikalas) darželyje mušasi!
- Aha, esu mačiusi, kaip ir man, ir tau taip "pasiseka". Nėra geras dalykas, bet ne naujas, sakyčiau. Žodžiu, nenustebau.
- Nu bet ne! Čia ne tai! Ji DARŽELYJE mušasi! Ten gi negalima!
- :) ou, jes... Jau namie jau prasideda galima?
- Nu tai bet ji Savo Draugei vožė per galvą, kad ji atsisėdo ne į savo vietą, įsivaizduoji? Darželyje juk neįmanoma taip elgtis!

Nu va... Viešoje vietoje viena būdama gėdos mamai manoji nepridarys, bet už tai visus emocinius mazgus tenka narplioti namuose man pačiai :) puiki praktika! O aš vis galvoju, nu kodėl ji tokia! Kodėl man taip sunku! Ir pati su savimi suprakaitavusi net vos vos tvarkausi ir tai per vėlai. Pasirodo, ji būna ir kitokia, kai nėra manęs - to blogo pavyzdžio :D Eik į darželį! :D