Mes su dukra susėdę dažnai apkalbinėjame kažką ;) bet ne tam, kad pasimėgautume kitų nelaimėmis ar dar kokiems murzinesniems tikslams, o tam, kad bent lašeliu daugiau sužinotume apie save :) pasiteisinimas :) o dabar tekstas:
- Mama! Ta mergaitė (na, kas ji tokia čia šioje vietoje nėra esminis reikalas) darželyje mušasi!
- Aha, esu mačiusi, kaip ir man, ir tau taip "pasiseka". Nėra geras dalykas, bet ne naujas, sakyčiau. Žodžiu, nenustebau.
- Nu bet ne! Čia ne tai! Ji DARŽELYJE mušasi! Ten gi negalima!
- :) ou, jes... Jau namie jau prasideda galima?
- Nu tai bet ji Savo Draugei vožė per galvą, kad ji atsisėdo ne į savo vietą, įsivaizduoji? Darželyje juk neįmanoma taip elgtis!
Nu va... Viešoje vietoje viena būdama gėdos mamai manoji nepridarys, bet už tai visus emocinius mazgus tenka narplioti namuose man pačiai :) puiki praktika! O aš vis galvoju, nu kodėl ji tokia! Kodėl man taip sunku! Ir pati su savimi suprakaitavusi net vos vos tvarkausi ir tai per vėlai. Pasirodo, ji būna ir kitokia, kai nėra manęs - to blogo pavyzdžio :D Eik į darželį! :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą