Netvarkinga mama

Namai namučiai, jaukumas, švara, reikia kažkada prisiversti tai įgyvendint ir mums. Pas vienus kitus buvom svečiuose - grindys blizga, indai patvarkomi per minutę, daiktai išdėlioti, spintos paradinės... Mes tai galim, tai taip paprasta, bet iš tingėjimo nedarom.
Čiumpam kempinę, atleidžiam vandenį, plausim lėkštutę taukuotą... "Mamaaaa, Justinas šiiiiiika!" Užsukam visas pašluostes, einam gramdyt katutes dabar. Cypiantį pagaunam, nuprausiam, aprengiam, iššluostom rudų grindų lopinį, sumetam skalbimui, ką apšikom, žaiskit žaisliukais.
Lekiu prie indų. Greit vieną lėkštę, antrą be feirio, nėr kada. "Maaaaaaaaaaaaama, aš nenoriu, kad jis lystų prie manęs!" (brolis). Ai, vaikai, kartu išsispręskit, nes aš atimsiu tą, kuo nepasidalinat ir bus nei vienam, gal be manęs apsieikit, puodelį plaunu. "Maama, aš jau pavargau, miegučio noriu". Labai gerai, pirmyn. Miega viena pavargena.
Kitas pavargena zuja aplink džinsus man, nėr kas veikt, sesuo miega. Zzzzzzzzyyyyy, mama zyyyyyyyyyy. Eik ir tu miegot. Ne, jis į lauką nori. Še tau balkonas.
Plaunam plaunam arbatinį supelijusį. Greičiauuuuu "Vyyyyyyyyyyy", jau užsilipo ir nukrito kažkur, gerai kad ne per balkoną :D Ateik čia papūsiu, arbatinis neišplautas.
Negali ateiti, įstrigo. Papučiam, paglostom, pamigdom. Vsio, miega abu. Grįžtam prie arbatinio. Šaukšteliai, peiliukai, zulinam smagiai. Ach, kokia atgaiva, imam drabužius rinkt. Visi ant žemės. "Mama, primyžau lovą!" Nuimam paklodę, čiužinį, pagalvę, kaldrą, gerai, kad šilta, balkone išdžius greit. Aprengiam.
Lankstau nuo žemės drabužius :D neturiu ką veikt. Eikit šikt. Ne, nu bet reikia kažką daryti . "Mama, aš tau padėsiu". Va dabar tikrai eikit... Ką lanksčiau, viskas pervyniota. Bele. Mokosi.
Šluosiu grindis. Justas gaudo šiukšles ir šluotą. Smagu, bet į švarą tai nepanašu. Žvengiam. Aš atsisėdu ant šlykščiai murzinų grindų, svajoju apie kalinį, kuris ateitų pas mus, kai jau einam valgyti pusryčių ir jis trina trina košėtą interjerą, trina trina, kaip kad turėčiau aš dabar daryti, bet... einam į lauką, grįš tėtukas vakare, padės pasitvarkyti.
Grįžo tėtis - parduotuvė iki 21h, vakarienė 23:30. Kas norėtų paplauti indus, palankstyti drabužius? Gerai, 3-4h reiktų miegot, keltis 7, būtų gerai vyrui į darbą naminio maisto įdėt, būtų... :D
Aš silpna... Įsielektrinus, verkiu, netobula.  O jei taip savaičių savaitėm grindys blizgėtų, indai pasitvarkytų, daiktus išsidėliojam į vietas, kaip tai atrodytų :) sutinku, organizuotumo manyje tiek, kiek spintoj drabužių (jie visi ant žemės ir kitur). Atsikėlė Emiliukas, ko verki mam, parodysiu tau paveikslą su žuvyte, nusiraminsi, aš noriu tau ant kelių, man tavęs gaila.
Aš net pabliaut normaliai negaliu. Kada nustosit tai oficialiai teisint kaip atostogas, nesityčiokit ką. :D Gerai gerai, nesiskundžiu, pati norėjau, gerai. Pamažinkit dar išmokas, per daug gaunu - vakar penkiolikta - vaisių ir daržovių pripirkau (dažniau neišeina), mikstūras už 400 jau suvartojom (sveikata svarbiau) :D
Su viena mama kalbėjau, kad jos namuose irgi jovalas (nuoširdžiai tikiu, 100000 proc. pas ją tvarkingesnis), nusprendė su vyru kambarinę samdyt. Negaliu to pamiršt. Kambarinė. Mat juos velniai. Aš tai lauke geriau būsiu. Skėtį dėl visa ko pasiimu, kad tik drąsiau būtų nepareit ;)

Emiliukas tremty

o mes linksminamės su Justinu dviese :) nuostabynė :) Apjojom neįtikėtinai plačią teritoriją centre (su Emilija mums tai neįmanoma per visokias tokias pačias žaidimų aikšteles kas 2m.), išsėdėjom visas įmanomas pieveles, įskaitant ir prie Salomkės m-klos :) Tik ten labiau asfaltas mažajam žmogui patiko :( miestietis...

Man užteko litriako vandens vienai, nereikėjo dusti iš troškulio pasidalinus lašeliu su sugertuku ;) todėl nuotaika visai patenkinama. Labai net. Vaikas užmigo, šast vežiman, pliurkšt kavos išsinešimui ir svajoji, kaifas...

Su 2 kidzais ir 1 vežimu man vakar buvo trūkusios visos garso/vaizdo/nervų juostelės visame mano kūne. Net ir astraliniam turbūt, nežinau, kas tai yra, bet jausmas: kaip norėjimas mirti, bet net to padoriai negali :D Justinas nori miego, bet su fabriku (mano pienas), vadinasi, ant rankų, Emilija slenka lėčiau už bet ką pasaulyje ir niurzgia, kad jau pavargo (su paspirtuku yrėsi NET 10 metrų jopapapa... o kai pamatė dar vieną žaid.aikšt. jau miego nebenorėjo, bet kai vėl eiti, staiga užsinorės), su Justinu ant rankų ir su viena ranka stumdomu vežimu, kuris šiaip jau nebeveža tokių didelių (krypsta ratai), gražiai keikiantis - na...mo! Būna lengviau, kai Emsi ant rankų, o Justas vežime, bet kadangi ir tam pliurziūnui kilo panika, kad nėra vežime papų, aš jau buvau nusitrypus. Šiaip aš tai pakankamai lengvai ištveriu, paprakaituoju kaip traktorius ir še tau namai jau, nu bet vakar... Tėtukas net futbolo nėjo žiūrėt pas draugus, nes žodžių nereikėjo, kad suprastum, kad man kažkokia velniava paskutinioji :( Buvau paleidusi tą paspirtukininkę vieną gatvėmis pereit, kažkas susirūpino vienišu vaiku, mačiau jau net policinei skambyt norėjo :D o aš va tokia visokia nususus, ant viso gyvenimo pašiurpus. A nieks nekaltas, kas baisiausia, tik pati. Tas suvokimas žudo, ... bet ne iki galo.

Šiandien išleidau pusę šeimos vklaikpezdop (į Klaipėdą), ir mes visądien lauke. Einam tokiu tempu, kokiu AŠ NORIU, sustojam tik tada kai Justinas išalksta ar nori pasimankštint. Su vaikais iki metų, na kol dar nepakankamai vaikšto yra gėėėėris. Bet reik man susitaikyt, kad tuoj du aikštelių trepsėtojai lydės mane ir tai nebus panašu į mamos pasivaikščiojimą... :( Teks siųsti ten tėtį su jais kartu, jis vienoj vietoj ganėtinai gerai išsėdi, o man tai klaikus išbandymas. Ypač ketvirtus metus iš eilės be nei vienos vienulytės dienelės atostogų (naktelių irgi mažai buvo). Tiesa, kai 5d. drybsojau ligoninėj 3 savaites prieš Justino gimtadienį - atostogomis nesiskaito. Ten vaikščiot buvo galima reisu - tulikas-palata - kaip kojų ir galvos su visais likučiais nukirtimas.

Emiliukas tremty :))))))))) bet jai ten gerai tikrai. Močiutė saulutė tikrai kantri, žiūrėsim kiek tvers kita močiutė, chichichi :D ar nebus man įsakymo komandiruotis anksčiau laiko ten pas jas kartu su Justinu :/ nenorėčiau dabar :p Kol kas man gerai. Justinui gal nelabai, nes rodo pirštais į vaikus ir sesėm vadina, bet pripras, ypač kai gaus išsimiegot dienomis :D

Atskirai kartais gerai... :) Atostogos šiokios tokios

metas dažytis

Mamyyyyte, aš tave labai myyyyyliu... Žinai, kodėl aš taip meiliai kalbu? Nes pasidažiau lūpas :)

Išfilosofavom su Emiliunsiu, kad vyrai kalba grubiau dėl to, kad nesidažo lūpų, jų balsas storesnis, be to :) o mes laputės snaputės mat ;)
Ech... ką jūs, grubonai nesidažėliai, be mūsų darytumėt :D
Marš prie snukrodžio!

Baubės

Tulim vieną Baubę bi keunių :) Paduvanoja pe Kalėdus :)

O man jau akyse tvenkiasi kvailybė... Justinas jau dvi dozes antibiotikų šį mėnesį sugėrė (dažniausiai suvėmė), per šiuos devynis mėnesius, tai jau treti antibiotikai žaliai slogytei, o paskutinė dėželė buvo arkliško gėrio cefuroksimo - žudo viską, anūkų turbūt nesulauksim. Tai turbūt dėl to ir toliau snargliuojam kaip iš pradžių, baubiam :D Tai ką, vėl antibiotikai? Da pašol... Kiaurus metus reikia cypiant kriokiant girdytis vaisteliais, paskui "gerosiomis" bakterijomis, bet vis tiek pirkti plastikines kialnias (tipo procter end gembl pradakšn) triedalams sugerti, nes didesnę pusę antibų ir tų pačių bakterijų išspjaudom ant maikių. Tai kas čia per gyvenimas? Į nosį lašiukus vartoti galima tik 5 d. O sloguojam jau 2 mėn. Tai ką daryt... Pas žmones į svečius, susitikimus eiti negalima, nes juk sergam, vaistininkai džiūgauja, gydytojai vis geresnių metodų išbando iš vaistinės. Šitas adeno virusas sugėrė mums 400Lt! Ir dar ne pabaiga ;) Ir iš kur mes tokie turtingi? Gal laikas pradėt ieškoti priežasčių, o ne tuos simptomus gesinti iki kvailybės absurdiškiausios? Taip gali tik kantruoliai, o man:
Laikas! Baubėms vamzdiec!

Vaikų vežimėliai

Kam patogūs ir naudingi vaikiški vežimėliai (vaikams vežioti):


1. mama gali toliau priauginėti tuos kilus po nėštumo, arba tiesiog jų neatsikratyti, arba lankyti spec. sport klubą. Tuomet tiesiog gražiai apsirengi (paslėpt lašiaką ne juokai) ir eini išdidi miesto gatve, kol vaikas miega - vežimėlis gražus, tu graži.
2. kai vaikas pabudo, geriau jį vežti vežime, kur nusuktas veidu nuo mamos, nes kitaip vaikui žiauriai neaišku, kodėl mama žiūri į tave, bet nekreipia dėmėsio į cypimą :D jei atkreipia, tai paduoda barškutį, buteliuką, kasniuką ir viskas. o jei vaikas nori prisiglaust, nes pabudęs nežino kur yra? :D
3. tarkim cypiantį vaiką ji paėmė ant rankų... tada tenka spardyti į priekį vežimėlį šaligatviu, nes vaikas per sunkus nešti viena ranka (dirba ducepsai, tiksliau, tempia sasugysles ir tiek).
4. miškas su šakotais takeliais skirtas smulkiems smegenų sutrenkimams
5. kad ir gatvėse mieste su vežimu kosmosas kažkoks, eini gatve - bac laiptai auksciausi - vaziuok aplink per aną rajoną, kurį jau praėjai, arba nesk kuprinę, vežimą, vaiką ant kupros jais žemyn, bandyk nepargriūt, aišku :D arba ponkšt - ant pravažiavimo stovi mersas ar bė em vė, nors skrisk per viršų su visa amunicija :D arba nori užeiti i mėgiamą parduotuvę - apsieisi šiandien, na, o dabar į  vaistinę, tenka užsitarabanint su visa transporto priemone vėl laipteliais... 

taip galima ir susinervuoti truputėli :D :D :D

Tai mes tai nieko, yra nešioklės, vaikjuostės, tėčiai, užaugs vaikai, tik žvengsim iš tokių "bėdų", bet rimtai, ką daryt tiems, kurie turi gyvenimu džiaugtis apskritai vežimėliuose. Kaip jiems laipioti tuos laiptus. Nesistebiu šokančiais vežimėliuose. O ką daryt.

Prieš pietų miegelį

Emilija dabar yra ružavų drabliukų kirpėja. Jei esate panašus į tokį ir jums būtinas kirpėjas, prašom...

 

tiesa, nubalsavom: drambliukas dabar yra panašus ne į pliką drambliuką, o į asilą. totalus pasikeitimas.

 

apskabėm ir uodegą. paršiukėlis. man negaila, man taip gražiau, drambliuk...

 

kiškučio eilė. aš jau užsimerkiu.

 

kuo baisesni gyvūnai, tuo mylimesni jie tampa. sunkiau bus išmest :s

 

iš kiškelio dabar kyšo maždaug kažkoks pudelis. tikiuosi ausys nekliudys kailio grožiui

 

tiesiog tylim, kai gimsta kažkoks talentas. iš tikrųjų tai man patinka ta dieviška tyla ir tyras džiaugsmas, net nėra kada šluotą paimt, nes dar ne galas.

 

kiškis panašus į žmogų. atrodo viskas.      

Gera pas močiutę vasarą pabūti

Pas močiutę aš valgiau viską. Ne tik saldainius. Ir kitokį maistą, kitokius saldainius.