Kadangi ši moteriškai geniali šventė vyko mano veiklią dieną - kelionė super dviaukščiu traukinuku į Kauną ir atgal su reikalais ir ne tik jais, bet ir abiem vaikiukais, mūsų "ekipažas" atrodė gan įspūdingai. Sulaukėm daug dėmesio - vienas vaikinas pririštas prie manęs, kita didelė moteriškaitė drybso vežime, ant kupros kuprinė, vežime kiti rakandai, trumpai tariant, gražūs indėniški-benamiai turistai, neaišku, kur ir kodėl. Ypač pagyvenę vyrai stojo prie mūsų ir "žavėjosi". Bet medalio negavom, net šokoladinio. Akivaizdu, kad vaizdelis šokiruojantis vidur baltos dienos, nes... mes buvom išsišiepę lig ausų :D šiaip sau dėl visa ko :D
Aišku, be visa kito, mus pasveikino "su šventėm!" gatvėj praeinantis profilaktiškai išgeriantis žmogus... :) pasveikinau jį atgal kažkodėl :s Norėčiau viešai jo atsiprašyti, neprisiminiau iškart kokia čia ta šventė :D
O nuosavas vyras pasitiko su tulpytėm man, mano draugei ir 3m. dukrai - ždž, visom moterim po gėlę :) Mažoji džiaugėsi: "Mama! Šiandien mano diena! Gavau tulpę, ir man net nebereikia ledų!" Ir mane užkrėtė džiugesiu šešiasdešimt kartų labiau :D :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą