Didelė Sesė

Didelei sesei trys. Kaip ji užaugo per tuos 5 mėn., kai gavo sunkią gyvenimo dovaną - brolį :) Vis tiek nebijo ji tokių dovanų :D
Kažkada man "besiatsipalaiduojant" šiltoje vonioje (koks didelis džiaugsmas jausti mažą trumpą džiaugsmą :)), įsibrauna mano trimetukė. Meditacijon aš jau nebeįšoksiu. Kaip niekur nieko, sako: "Mama, mes turėsime daug brolių". Ir toliau žaidžia su delfinu, vaidina kiškį...
Iš tikrųjų, būtų baisu, jei manyčiau, kad neturėsim :D Nors vis dar nejauku pagalvoti, kokia atsakomybė užauginti žmonišką žmogų, kai pačiai dar tiek daug reikia mokytis.

Bet turiu smagių mokytojų, net norisi tapti pažangiai be jokių pažymių :D

Dabar jau didžioji sesė įsako man palydėti ją (ji sako: paliūdėk, mama, mane) iki tualeto. Sėdžiu šalia akis apniaukus. Nepatenkinta, kad atitraukė nuo kažko, atrodo, didelė merga, liūdėk dabar ją. Svarbiausia, kad nieko jai nereikia, tiesiog... smagu paprašyti gražiai. Aiškinau jai, kaip svarbu gražiai paprašyti ir tuomet visada sulauksi pagalbos. Tai va. Dabar turiu tai įrodyti. Bet jau nepatenkinta įrodau... mat už durų kauksena brolis. Kenčiu. Sesė nori užsitikrinti, kad ji mylima vat va. Žiūri į mane toji sesė.
"Eik, sako, pas brolį. Jis tavęs nori."
"Ačiū, iš kur žinai, ko jam reikia?"
"Eik eik", sako. "tėtšio jis nenori"

Kokia ji didelė ir supratinga... Iš kur... :)