Emiliukas nėra itin daininga bent kol kas. Lopšinių ji nemėgsta, kūdikis verkdavo nuo jų (ji verkė nuo visko), paaugusi pasakė, kodėl lopšinėms NE - nuleisdavo galvytę ir tyliai lašėdavo ašarytės. Kas yra, klausiu? Liūdna dainelė ("dėdė miegas atkeliauja..., daug saldžių sapnų" ir net "mirga žvaigždelės danguje, plaukia mėnulis valtyje" ir "a a aaaaa pupa", visos!)... Varge, kaip aš nežinojau, maniau ramint turi :D
Gimė brolis. Atsirado namuose. Dažnokai nelabai, bet verkia. Emilija sako:
- Mama, aš padainuosiu broliui lopšinę.
Nežinojau, kad ji žino lopšinę, juk bliaudavo nuo jų :D bet gal pakeršyt nori broliui :D Dainuok ;)
- "Paukštis eina grybauti, eina grybauti, eina grybauti..." Graži dainelė? (Gadi dainelė?) Žiūrėk nusiramino (Diūlėk, amino).
Dabar kas rytelį vakarėlį:
"Broli, klausyk. Paukštis eina grybauti, eina grybauti, eina grybauti..."
Jis raukai antakį, ieško sesės veido iškart. Galvoja turbūt apie prasmę, grožį, darną...
:D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą