Jeigu jau burbam, tai apie viską!
Medicina šiaip turbūt turėjo išeiti geras dalykas pasaulyje, tik ji vietomis karčiai prajuokina. O jeigu dar ir tiksliu gyvenimišku pavyzdžiu, tai nors cypk.
Vieną dieną leidau sau paleisti juodo humoro dozę susikaupusią man nuo medicinos garbinimo menkumo.
Sakau, argi ne džioukas? Medicina labai daugiagalė. Ji, pavyzdžiui, sugeba pagydyti anksčiau nepagydomus ligonius. Na, kad ir vėžys, tarkim. Labiau valdomas pirmose stadijose, ai kaip gerai, ane :) Jei susirgai, turi galimybę išsigydyti. Bet tik žaizdą :( O nuo ko tas vėžys paskui atsinaujina, nelabai gali, nes niekas nesigilina - juk yra vaistų, tablečių,. leidžiamų... O jeigu žmogui bloga nuo paties savęs kažkurioj sferoj ir jeigu jį kiek pakalbinus sugrąžinti jam bent menkiausią pasitikėjimą savimi būtų ir tos "tablietkos" su ryšiu tada šeriamos. Su didesne galimybe, kad žmogus nekris atgal į kitos formos vėžį jam pačiam besigraužiant. Bet čia turbūt tik šamanams kokiems, japonams pasiekiama. Ten gydytojai ne tik instrukcijas mokosi mintinai, bet ir išeina dvasingumo mokyklą.
Ak, jei pas mus dvasingumas būtų natūraliau už maximą... Pavyzdžiui, eilinį sykį ėjau priduoti profilaktiškai savo kraujo ne kam kitam, bet tik tyrimams. Na, savo sveikatai iššifruoti, ne donoras, deja. Na, ir laborantė man smeigia adatuką į mėlyną gyslukę ir štai kaip griausmas išnyra kolegė, pati net virpanti nuo savo baisumo :D Pradėjo ant mano laborantukės iškart riaumoti, tikrąja ta žodžio prasme. Adatėlė manyje, o čia maždaug tekstas:
-Tai tu nepranešei, kad kažkam kažkoks tyrimas nebus daromas ir nesulauks atsakymo dvi savaites. Nepasakei, ne? Aš juk visoms sakiau!
Na, suprantu, kad čia kažkas matyt pasiskundė, konfliktas, žodžiu, vidinės problemos jų. Bet man kam reikia žinoti? To kažko aš neprašiau, aš ne prie ko, atėjau kraujo prisimelžt. Visas mano reikalas. Laborantukė susijaudino: "atleiskit, nežinojau, nepranešėt turbūt, negirdėjau". Būna gi. Tada gavo dar bliūdą šūdo nuo tos kažkokios kažko. Susmaigstė mane dar giliau adatom nei reikėjo, nes kol ją kaltino, ji susijaudino juk, natūralu. Net jei tai ir jos kaltė, ar nebūtų paprasčiau esant "klientui" ar šiaip pašaliniam asmeniui geriau leisti žmogui atlikti ramiai "operaciją", o paskui pasivėdėjus šonelin pasikalbėti, kada kas ką sakė ar prašė, kas neišgirdo... Dabar likau aš besityčiojanti toliau iš "aukšto išsilavinimo" siekiančių žmonių, nes nu pasižiūrėkit - kuom jie skiriasi nuo stoties turgelio po stogu ar be jo kultūros! :D Ir tokia nervinga poniutė paskui drebančiom sausgyslėm iš pasiutimo tikrina mano, tavo, mūsų kraują kai kada. Sveikata.
Paskui gydom vėžį, kad toliau pasikankintume dar truputėlį :D o aš visai leisčiau turbūt negydyt tokių :DDD nu, bet reik ir kirminėlių.
Arba medicinos skaidrumas ir pagalba. Tfu! Dukrai suskaudo gerklelę savaičiukę. Geriam išpaišytus labai profesionalaus gydytojo vaistelius - gerklės gydymas pagal jį kaštuoja man savaitei 100Lt vienam vaikiukui, žinoma. Kaip faina, kad farmacija taip ir turtėja nuo tūkstančių vargšelių taip. Todėl dabar grįžus namolio su receptėliu, einu studijuoti vaistų sudėties už 50Lt, kur atrandu ne tokio avietinio, pvz, skonio už 5Lt. Bet tokį patį vaistą, gal net geresnį, be gliutamato ir dažų, ne tokį šiuolaikišką ir nemadingą... :D Skirtumas man varguolei didelis, šiaip.
Tai gerai, kad pakanka informacijos surasti, ko man reikia, o jeigu aš pasitikėčiau daktare grynaveisliškai ir tikrai galvočiau, kad ji man nori nuoširdžiai padėti, tai ir remčiau pramonę, tuo tarpu, kai paramos reikia MAN! O gydytoja yra pasirašiusi sutartukę, kad štai šitą vaistą rekomenduosiu pacientui kvailam, susimesim finigų visi iš jo. Gersim, pirksim namą. Faini...
O tu neduok kakuti, jeigu ateini pas pediatrą su klykiančiu leliuku ir pilnais tešmenais pieno, o ji, neradusi nervinės nei kokios kitokios vaiko klykimo problemos, be sąžinės man konstatuoja, kad vaikeli, tu pienelio neturi. O vaiko žandai nuo to pienelio tvinksta iki pečių :D ir dar lieka penkiems asmenims :D o ji man sako, apsimatuok pasimatuok... Neturi tu pienelio :D eik namo, viskas gerai, neturi, eik pirk miltukus va, padės, dar išrašom alkoholinio pagrindo lašų vaikui nuo reiklumo... Pagijom, bet visai ne tais patarimais ;)
Svarbiausia, kad pieno turiu jau daugiau nei du metus :) tai vienas gerbiamos specialistės neatitikimas. Visų kitas, tie lašiukai nebent katinui geriau erzint arba mamai pačiai įkalt, jeigu nėra doro padorumo man padėti, bent nurodyti, kur galėčiau bent moralinio palaikymo sulaukti ar gal net atrasti sprendimą, kaip save nuraminti dėl savo sveiko, bet neramaus vaiko.
Nes nežino. Kai mokėsi 2002m. jos paskirtam skaityti vadovėly 1974m. rašė, kad pieno moterys turi privalo netekti 1,5-3mėn. po gimdymo, kad nesugalvotų vietoj darbo dar ir žindyti... Dirbti reikia.
Sąžiningai. Medicina turbūt iš esmės ir yra gerai, bet kodėl nėra žmonių tokį darbą dirbančių. Realių žmonių, ne vadovėlių skaitovų ir taikovų su nerviniais išsekimais.
O dar mačiau atsirado pasiekimų naujų. Vaisteliai nuo nėštuminio pykinimo. Mikstūrėlė potencialioms motinų krūtims nuo jų didumo ir tempimo natūraliu nėštumo/žindymo laikotarpiu. Išgerkite. Gražaus skonio, geri, nes nauji. Sakau, kai kada atsiras gal ir kokios geltonos tabletikės nuo gimdymo baimės, praryji ir nebijai daugintis, nes tu išgėrei vaistą juk! :D
Gydykitės, gal ir pasveiksit, deja :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą