Justino iš-mintis

* Skaitom "Klausimai ir atsakymai apie gamtą".
Justinas (4,5m) jau daugmaž įkirto tą pasakojimo stilių:
-Bebrai ryte pašviesėja, o penktadienį patamsėja.

* Filmukas "Melagių pilis"
Siužetas filmuke www.youtube.com
Maniau, kad meluojantį berniuką pamoko vienas vyras pameluodamas ir jam, kad mažylis suprastų, kaip jaučiasi žmogus, kuriam akivaizdžiai meluojama.
Tačiau Justinas man paaiškino - berniukas tik išmoko, kad visi meluoja, vadinasi taip reikia visada daryti.

Akivaizdu taip ir mokinam... :(

* Išsitraukė guminį meškiuką permatomos spalvos:
- Mama, ar galiu paimti šitą lietaus spalvos?

* iš seminaro apie pinigus parėjusi klausinėju vaiko, kiek kainuoja namas? 1€. O mašina? 2€. Žaislai? 15€. Pienas 19€.
Ekonominė padėtis.

* Elzos ir Anos visokios (iš filmuko "Ledo šalis") negimdo vaikų, nes jos neaprengia leliukų ir jais nesirūpina. Palieka vienus degančiuose namuose ir visai dėl to neliūdi, būna linksmos...

Šiek tiek esu šokiruota, bet man neatsako, kur visa tai jis matė.

* - Sese, įskink vėliavą čia...
- Neįskink, o įsmeik!

* Kai pirkau žurnalą kioskelyje, man davė gražaus. (T.Y. grąža) :)

Nuodėguliai

Vis įkyriai protarpiais nepalieka atminties tai viena didžiulė dėmė, tai kitos mažesnės arba naujesnės :( Padaryta žala žmogui neatperkama, neatsiprašoma, atrodo. O greičiausiai tai tik mano puikybė išpuikusi per tiek metų nuo šaknų, kad negaliu atsiprašyti...

Ir štai domiuosi kultūra, istorija, nenumaldomai vis noriu nustraksėt į kokį renginį akiai, sielai, ausiai. Bet prisimenu savo menkumą - ko man čia džiaugtis, jei aš nesutramdytas gyvulys! Neverta.

Visą tai suplakus, sumiksavus, išeina didelis dėkingumas, kad visgi turiu neišdildomą atmintį sutalpinti viskam, net ir blogiui. Atvirai. Bent jau sau kol kas. Taip galiu kasdien jautriai prisiminti, kad ir kokia nuostabynė bebūčiau - atsargiai sukinėkis, kad nesumindžiotum kito.

Gruodžio pamokos

Emilijai temperatūra, vemia, sapnuoja košmarus.
Justinas baiginėja šašuotis vėjaraupiais.. Bet ką tik sukilo temperatūra.
Gabrielei sloga iki pėdkelnių pėdučių, niurzga kaip senatvė.
Man... liko klūpoti ant grindų (nes sofa užimta išsiskėtryčiojusių pacientų) ir puse rankos rupšnoti charčio su kalakutiena ir pupelėmis. Su pupelėmis, nes jau ilgam į mokyklą neisim ;)

Justinas sako:
- Taiiiip, visi sergam už Lietuvą...

Stipriau nebepasakyčiau. Obuolys :)

Filosofuoju toliau:
- Vienintelis riebus minusas gyventi daugiavaikėje šeimoje, tai kai užklumpa ligos... Serga visi po vieną ir jų daug.
Emilija pritaria:
- Aš žinau kelis dar minusus: tai šalčio minusas ir atimties.

Tai va, dabar nei šalčio, nei kas ką atėmė, tik davė :) taigi - minusas skaidosi į du pliusus: 1. Namie kepa tyla, kurios visas namas nėra klausęs nuo ano pavasario; 2. Turime laiko ramiai protingai štai sau apgalvoti.

Strategijos, filosofijos, meilė, artumas ir karrrrrštis! Ir kur čia surasi tą blogį? Viskas geriausiai ;)

Sapno sudėtis

Šiąnakt sapnavau. O jūra banguota... Beveik cunamis.
Bet iš viso to išplaukė vienas anekdotinis sakinys, kurį naktį supratau, o dabar taip sunkiai užsirašo:

"Tas, kuris rėkia, kad myli gamtą yra gamtininkas. O mes nerėkiam, vadinasi, gamtos nespardom."

Meilė

Mama, aš tave myliu ir nemyliu <3
Aš irgi... Kartais ir pykstu, bet myliu.

Kas per daiktas ta meilė trūkinėjanti...

Įgimtoji Nuodėmė arba Nemėnulis arba link Knygų Mugės, žodžiu, MėMė

Atleiskite man kas nors, kas tik turite jėgų tikrai atleisti,
Bet vis pričiumpu save akimirkoj,
Kai ilgiuosi savo svarbumo Tavo akyse
Ir tuo pačiu visiško nepriklausymo Tau ar net sau.
Viskas tik apie mane. Nemeilę.
Tu padedi man apie mane žinoti.
Štai, kam visa tai ir visaTa :)
Gyva, tikra, ilga, prasta, rimta

Galbūt galėtų man primint visai kas kitas,
... O gal nebūtų taip stipru, svarbu, baugu.
Ten esi Tu. Nyksti..., pyksti, vyksti, tiksi
Kartu... Su daug reikšmių:
Namų, kovų, jėgų, ribų, gėdų, akių
Žaibų, vaikų, laikų, ramių :)

Tiek prisidirbom, kad viskas - smulkmena,
Dulkmena, prietema, sutema, Ta tema
Peiliai nebečaižo, apsipratau su geluonimi
Ir tu. Kvėpuok, įmink, suvok, galvok
Tikėk, durnėk, nerėk, tylėk, pralėk ir vėl
Pareik. Namo. Kur tau reikia, sakei?

Kaip gyvenu be?
Kaip mėnulis, tik be pilnaties, nes pilnatis skausminga nedrausminga,
Svaiginanti, keista, besikartojanti, neaiški...
Manęs neveikia! :) sako tie, kurie labai daug veikia ir jiems vis reikia.

Kaip plokščia žemė, kuri pamiršo meteoro daužtą duobę.
Ir ten žydi gėlės vis tiek
Bet vis graibausi neesamų galūnių,
Bandau atkurti, klonuoti kitur, visur
Išjausti aplink, dainuoti, trūksta
Lipdau netektį savęs
Lengva :)
Dovanoti savo sielą, klupti, melstis
Veikt, suprast, pamest, eit užsimerkus,
Neįsikibus, paprastai, kaip moku aš.
Diena
Kita galva
Jausmai kaltės
Bet poelgiai teisingi
Nes vis dar tingi
Smingi

Mamytės kilmė

Man vaikai dažnai sako:
- Mamyte!!!!
Aš jiems:
- Mamyte!!!
O jie man išaiškina:
- Taigi tu mamytė!
Ir jau tada suprantu, ką veikiau aną vasarą...