My body is a cage that keeps me
From dancing with the one I love
But my mind holds the key

My body is a cage that keeps me
From dancing with the one I love
But my mind holds the key

I'm standing on a stage
Of fear and self-doubt
It's a hollow play
But they'll clap anyway

My body is a cage that keeps me
From dancing with the one I love
But my mind holds the key

You're standing next to me
My mind holds the key

I'm living in an age
That calls darkness light
Though my language is dead
Still the shapes fill my head

I'm living in an age
Whose name I don't know
Though the fear keeps me moving
Still my heart beats so slow

My body is a cage that keeps me
From dancing with the one I love
But my mind holds the key

You're standing next to me
My mind holds the key
My body is a

My body is a cage
We take what we're given
Just because you've forgotten
That don't mean you're forgiven

I'm living in an age
That screams my name at night
But when I get to the doorway
There's no one in sight

My body is a cage that keeps me
From dancing with the one I love
But my mind holds the key

You're standing next to me
My mind holds the key

Set my spirit free
Set my spirit free
Set my body free

Raganų išmintis

* Visuomet galime rinktis bent iš keturių variantų: "už", "prieš", ko nors per vidurį ir dar - kokio nors varianto tolesniems apmąstymams.
* Elgtis spontaniškai toli gražu nereiškia - kvailai.
* Būti savimi - tai nebūtinai elgtis beatodairiškai.
* Atpažinti intuiciją - viena iš lengvesnių užduočių, tačiau sąmoningai ją išsaugoti ir leisti gyventi tam, kas gali gyventi, bei leisti numirti tam, kas privalo mirti, - kur kas sudėtingesnis, bet drauge ir didžiulį pasitenkinimą teikiantis uždavinys.
* Gamta leidimo neklausia. Žydėkite ir kraukite vaisius tuomet, kada pati norite.

Clarissa Pinkola Estes, Ph.D. "Bėgančios su vilkais. Laukinės moters archetipas mituose ir pasakose"

O plyta, brangieji, gydo nuo visų ligų. Kazlas :D 
Jovytkins 

Mano mokytojai vakar du

Mūsų tortų manjakei sukakojo diu. Šeštadienį nupirkusi tortą kartu su tėčiu labai nekantravo jį praryti kuo greičiau, o gimtadienis tik sekmadienį. Komandiškai susimirksėję tėtis su mama, tiesą pasakius, irgi tirpo iš noro pasmaguriauti, todėl vaiko geismai buvo kaip mat patenkinti gabalėliu Ypatingojo torto su 1 žvakele (tarkim tai labai kažkas nedoro ir kantrybės sąmoningas neugdymas, bet jei visi, tai visi retai ir smagiai). Šį šeštadienį vis dėl to buvo paskutiniai vieneri... būtina švęsti! :p
Mūsų tėtis visada stengiasi laikytis tradicijų, todėl prieš užpučiant žvakę priminė (lyg ji būtų tai anksčiau žinojusi kasmet...), kad reikia sugalvoti norą. Žmogelis atvipino lūpą, sukarpė plačiom blakstienom namų atmosferą..., ryškiai pirmąkart girdėjo ir tai ką suprato, nieko nesuprato :D Padėsiu, sakau, paprastesne kalba perfrazuojam. Emilija, reikia sugalvoti ko tu nori. Didysis žmogus atpažino žodį "nori" išsyk (mūsų kasdieninis) ir be abejonės ramiai įvykdė užduotį, pareiškė: "nioju pū" (noriu pūst). Tai žinoma gi. Nereikia sakyti turbūt, kad vaiko noras išsipildė kaip mat, tuo labiau, kad pūst reikėjo tik vieno metelio žvakelę.
Nuo šiol ir aš imsiu pavyzdį norus galvoti ne šimtmečiui į priekį, o tokius norus greitučius, kurie tikrai man pasistengus nesunkiai trumpai trukus išsipildys ir priartins mane linksmesniais žingsniais prie to svajonių gražaus šimtmečio. Ko vaikas ne mokytoja? Tuo labiau, kad mane tikrai dar reikia daug ko pamokyti, kad žinočiau ne tik teoriškai, jog stebuklai - paprastume.
Ir štai atėjo tikroji gimimo diena, tik be torto. Sekmadienis.

Sekmadienis be torto, todėl teko minkyt mamai molį ir gamint realų tortą su labai stropia padėjėja kiaušinių taškymo ir miltų  drabstymo klausimu. Tiesa, kantrybės tądien turėjau daugiau nei reikėjo, nes kiaušinių dėl visa ko pirkau 30, o miltų buvo pora kilų. Būtina pasiruošti, jeigu tikitės ramybės ir ištverti šią profesionalų kovą. Kas nekeista, po gamybos proceso kiaušinių liko lygiai tiek, kiek parašyta recepte - vadinasi, puiku, viską atlikom teisingai! Miltai gal kiek pasibarstė tik daugiau, bet viskas tik dėl to, kad aš pati sugalvojau juos iš popierinio maišelio supilstyti į indelius. Nieko neapkaltinsi, taip jau turėjo būti. Na ir iškepė be problemų tas rudas su baltojo šokolado skonio įdaru monstras. Bėdelė buvo ta, kad manęs nemokino, kaip reikia išterlioti skardą, kad būtų įmanoma tą iškepėlį išplėšti iš to viedro įsčių... Na, bet argi tai problema, realiai pafilosofavus? Pirmiausias pliusas - tortas gavosi išsyk jau pagabaliuotas, vadinasi, peiliai švarūs, o du-džiausiai, žvakes smeigėm labai fantastiškai.
Daug nesipleiskanojus apie tai, buvo idealus gimtadienis, nes žvakes intuityviai uždegėm lygiai  gruodžio 19d. 19:12... Susmeigėm, uždegėm ir suzvimbo mano telefone priminimas. Gerai tie laikrodžiai su gegute, žinoma, bet garantuoju, kad jei būtume specialiai taikę, nieko nesigautų, nes tuomet trūktų vidinio pasitikėjimo tiesiog.

Tiesa, apsidžiaugę genialumu, pradėjom skaityti Emilijai siųstus sveikinimus. Beje, mano močiutė, tai yra Emilijos prosenelė užrašė labai gražų atviruką. Šiaip ji turi įprotį užrašus taip supaprastinti iki savęs gailėjimosi skurdo, bet šįkart... net man patiko :) Todėl gimtadienis tik dar gražesnis, kai vyksta neįtikėtini dalykai su žmonėm, ane :)

Emilija, pati nežinai, ką darai, bet tu darai gerai ;)
Pasitikiu tavim :*

Our love'ai :)

Parimk

Klausiau klausiau balabaikių, kol persisotinau ir teko įjungt kažką neįpareigojančio geriau :) Ruošiamės dukros gimimo dienai, vienok, todėl reikia visapusiškai pasiruošti :)

be jurgio mes negalim

Džergžt!