Vardų radynos

***
Mūs Emilija vardą gavo be didesnių kančių. Prosenelė Emilija, daugiau nieks nekibo iš sąrašo ir ramu. Padvejojau vieną dieną - gal Vakarė (gražiai vakare gimusi), ar Austėja. Tėtis skėlė: nea, nereik išsidirbinėt - Emilija ir viskas. Žodžiu, užtikrintai dabar Amijaja mūsų ir visa istorija.

***
O va Amijajos bolis turi platų vardų pasiūlymą. Jei vis dar bus Skaipė ir Snukbukas jam paaugus, pasivadinti jis galės nemeluodamas bet kaip :D

Vadinom mes jį visaip daugiau nei tris pirmas savaites nuo gimimo.
Pirmiausia aš skėliau - Motiejus! Nu kai tik gimė neturėjau ką pasakyt, tik Motiejus - noselė, auselė - tikras :D

Tėtis sako nea. Reikia kažką lietuviško, nei tai ąžuolas, nei briedis, bet kažkaip nu... Ieškojau aš jam lietuviško. Nu gerai, Girius kažkoks būna? Zuzana sako, aha, tada Eglius ir pan. :D nu tiksliai, juokinga, skamba išvirkščiai kažkaip, ane :D

Nu bet mama užsikepus liko, kad nebūt vardas kaip šuniui - vienskiemenis ir panašiai :D Trys skiemenukai kaip minimum prie trumpos pavardės. Ne Au-Au, o Auauauauau AuAu. Grėsmingai :D

Tėtis renka žiūriu vardus. Atsiverčia intarnietą, žiūri. Žiūri dieną, skaito tris savaites taip... Naktį kalendorių su vardais pašvitindamas su zažiebke po kaldra varto, nieko. Nei gaisro, nei vardo.

Nu ieškom, rūsti mama, kaip visada. Garsiai skaitom. Martynas. Emilija: jo, gerai Martynas! Net nušvito :) Tėtis, neeeee... Nu kaip ten tas daina - Martynas be dangaus, neeeee. Reik vaikui dangaus vien žo.

Juokingiausiai išėjo tai su vienu :D Skaito ir sako garsiai: Arminas, tipo dar ten kažkoks... Blem, tikrai jau, bachūras reik bachūriškai. Nu okei. Arminas, kad tik greičiau pavadintume. Sakau linksmai ir angliškai skamba, rankenukas kažkoks nuo žodžio 'arm'. Tyliai tėtukas po nosim - arm in ass. OMG :D
Tai kai ką užkniso. Nutarėm ieškosim kažkokio, kur negėda būtų, vdrug tiksliai kada užsienin skambins ir reiks prisistatyt, nu maža ką, žmogelis...

Nu bet išjungus smegeninę ėmiau ir kalbėdama telefonu renku variantus bet kaip ir žiūrim. Emkė nori ant kelelių ;) pavydas biški, nes ji nematė kaip jai renkamas vardas. Atiminėja pieštuką, ir taip geltonas, nepadrožtas, ir tą atima. Susipykstam iki panikų isterijų. Nu ir darbas, vos ne per kraujagysles, bet reik užvadint žmogų, negi vadinsim visą gyvenimą ant bajerio Švitrigaila, Karabasas, Kakutukas, Grįžtautas-Pareitautas ir t.t., priklausomai nuo mamos išsimiegojimo laipsnio.

Konsultujamės su chebra fb. Variantai visokie.  
Margiris. Įdomu gal, nu bet turim tarp draugų mažą tokį, nefaina kartotis.

Giminės padėjo. Siūlyta buvo Pijus, Linas, neatitiko mamos trijų skiemenų svajonės ir šiaip... grožio, be to gili reikšmė nekokia man sušvietė, sori Justinai, jei tau patiko ;P Vakaris. Gražu, bet... ryte gimęs, šviesių plaukų... nelogiška :D Ai, dar žvengo suteikė prosenelės asmeniškai sugalvotas - Alvaras. Gi iškart sakau - serialą žiūrėjai! Ne, gink die, ne, pati sugalvojau :D Turbūt apie žalvarį galvojo. Nu bet ačiū visiems pabandžiusiems <3 Inspiravo sukt rėvelius smegeny :)

Pati rašau - Domantas, tėtis - Daumantų majonezas, ne. 
Kristijonas, tėtis - ne, geriau tada Jonas. Joną giminėj jau turim, netinka.  
Laurynas, nu nerimtai lauro lapai.
Tėtis - nu gimęs rugpjūtį, gal Augustas, pan. Ai, kieme vienas jau laksto toks metais vyresnis, dubliuosis, gal nesikraustysim  ilgai, nesušauksiu pietų.
Liūto zodiako ženklas, ką iš jo išpešt? Liutauras. Nu... Ką tik Jonas išvadino panašia galūne, sąvąjį turtą. Gal nea... Vdrug kartu mėgs žaisti, tai bus juokingai - kuris kuris? Liutauraitauraitaurai :D

Eina sau. Be galo. Nu gerai. Daug surašiau, gėda skaityt, daviau tėčiui peržvelgt, gal kimba. Perskaitė, padėjo atgal. Nu, tai klausiu, kas kibo? Niekas. O koks normaliausias? Justinas. Voila! Užtenka, tarė motina. Mat po Motiejaus visada galvojau apie Justiną. Nutariau, kad lemtinga, gana :D Kaip skamba angliškai? Just in ass... :D Bet yra ten ir Justin Bieber, tai gal pirma apie tokį pagalvos :D Visos tos lietuviškos galūnės 'ass' - John ass ir t.t.

Taigi, supažindinam - registruotas Justinas ;)

P.S.T. dar keletą savaičių ilgai Emilija visiems skelbė savo brolio vardą išdidžiai - Martynas :) Teko vadint jos lėlę ružavais rūbeliais, kuri "gimė" tą pačią dieną kaip bolis ;) Šiaip lėlė nenauja, nepirkta specialiai, nieks nedovanojom, ji visada buvo pas mus nuo 1 ar 2 Emilijos gimtadienio, bet ji staiga kažkaip "gimė" :) Reikėjo, kad sesė turėtų kuo rūpintis ir segti įsivaizduojamą "pampentą", kol mama įsikibus į tą naujagimį.

Iš tikrųjų buvo sunki adaptacija, believe u me, mums visiems;
ypač mylimiausiai dukrytei...,
mylimiausiam sūnui :D, (nemėgstu kai berniukus vadina mažybiškai - sūnučiai, sūnyčiai, man kvailučiai nors ką)
mylimiausiai mamukui :)
ir mylimiausiam tėtukui ;)

***
Nusišluostom nerimo prakaitą. Giminės vardu nenudžiugo. Visi tikėjosi kažko opapa negirdėto, nerašyto, nespalvoto, nes taip ilgai "rinkom" :D

Vaikai protingiausi, padovanojom jums vardus ir dar keletą atsarginių variantų :)
iš meilės... ;)
bizū :*

Atrodo tiek šiandien spėjau :)
Tėtis kėlėsi 13:53... Kaip kulokas piešiamas?

Kaku paslaptys

O kodėl reikia plauti rankas, kai padarai kaku?
Mama, ar tu kakoji rankom?

***

Padariau kaku: kaku tetukas, kaku mamytė ir kaku emiliukas.
(Brolio į šeimą dar neįregistravo, arba tiesiog neišėjo kaku) :D

***

Aš jau vėl protinga, moku išpilti kaku. (At iau vėu pantinga, moku apyuti kaku).

Genialioji Emilioji 2 m. 9 mėn. :)

Gražios mintys negražią mano dieną :)

Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta - vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams. Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas.

 

Linkiu aš sau... 

Pasakų atspindys realybėje

-  Matiūte, nioju meiguot a tiavim.
- Kad bijau su tavim miegoti, prisysiosi man į lovą. Miegok geriau savo lovytėj.
- Kokie gadūt tiavo makenukai... (Kokie gražūs tavo marškinukai)
- Ak tu lape snape!
- Teip. At nioju tiave agauti (Aš noriu tave apgauti).

Meilė...

- Tėti, mama pykta, eik geubik lėliuką. Eik takau, taigiai!  - Dukrytė
- Mama, tau reik pagalbos? - Tėtis.
Riaumojimas - AIšššššškuu!

:) Taip nusprendėme gyventi toliau :D

laikina Sėkmė

Vaikų užimtumas, sako, labai gerai, genializuoja smegenis ir kūrybiškumą, kai vaikai lanko būrelius, eina į teatrą. Bet kodėl, po velnių, dažniausiai dominantys užsiėmimai vyksta "žiauriai patogiu laiku" - 11-12-13h. Kai mes einame nusnūsti pietų būtent tam keletui valandų, a? Negi tik mes miegalės? Gal dresiruoti rytais miegoti iki 10h? Neleisti keltis, kai mūsų būreliui nepatogu? Mūsų kėlimosi grafikas tarp 6-7h ryto - baisiau nei tikras darbas :D
Kur išeiti... Nemiegosim - būsim žiežulos ir nieko neišmoksim doro, tik piktumai sverbsis. Susirandam kitą laiką, bet ką kažką, kas vyksta a la vaikams, pizdū, laikas tinka - 16h - idealu! Susergam... Ilgam...
Lauksim laikų, kai nebereiks ilsėtis dieną. O ką, negi toliau burbėt :)

Vardai

- kok tiatio vaadat? Atiuti. (koks tėčio vardas? Kęstutis )
- kok mamo vaadat? Vieva. (koks mamos vardas? Ieva )
- kok amijuko vaadat? Dukytia. (koks emiliuko vardas? Dukrytė)

Mane patalpintų Japonijoj netikėtai, ir man sunku būtų gaudytis vardas čia ar šiaip durneliai :)