Lobiai

Visi keliai veda į priekį, bet eidami priekin, ilgainiui atsiduriam užpakaly.

Pamaniau, kad keliais negalima pasitikėt, todėl ėjau nepaleisdamas kelio iš akių ir vis primindamas kojom.

Kai kiti muilo burbulus pūtė, aš muilą nešiau, bet...

IŠTRAUKOS IŠ GYVENIMO IR KITŲ VIETŲ

Prie stalo sėdėt - nuotykis

Žinai, kiek yra neprivalgančių... Todėl valgydamas niekad nepamirštu ir truputį pabadauti. Paprastai tai darau tarp I ir II patiekalo, bet kartais - ir prieš III, II. Tai labai nuskaidrina sielą.

Vyras gali suviliot nebent alkaną smauglį.

Recidyvistams - išbobinimas.

Politinis pasitenkinimas... Štai kas vyrams puikiausiai atstoja lytinį.

Vienas gyvenate?
Vienas, bet su žmona...

Buvo sunku, bet lengva

duodu prišikt, kad tai Erlis :D

Kažkas rašė, kadais užsirašiau, bet nežinau kas, gal ne taip ir svarbu, kas atrodo svarbu, jeigu man patiko

Laimė sudega
per tris sekundes
Iliuzija

***
SIELŲ PRASMĖ

Štai žiedlapiu tupdau
Tave
ant delno
plaštakių virpesių vilionėj
pabiręs
mintimis skrajoju
tik šiluma -
esu šalia
ir neberūpi veidas kitas
tik Tu tapai
svajonė - kūnu
rieškučiomis geriu
kerus
pakilęs vėl iš sutemų
kaip išnarą palikęs kūną
Tave jaučiu
širdim tarp dūžių
alyvų kvapo aromatas
grakšti ranka. Tik ji temato
iš mielo judesio šnekos

nesu - sakai
girdi kaip trūkinėja
išdžiūvusi mano oda ---

***

Ant balkstienų krenta rūko trupiniai

Kai rytais nubundu kietame savo guoly,
Suprantu - aš didžiausia turtuolė.

~trūkstama sielainė~

Menas to begin

Traktoriukas kerėplioja
per skrandelio sieneles man.
Alkis. Reikia tręšt.

***
Lietuviškas haiku:

Purvynai trykšta,
taškosi širdis.
Zebras.

***
Gandriukai kleketuoja,
lapeliai laša žemėn.
Sąskaitos jau čia.

kokia baisi tarybinė pasaka...

Mūsų šeimos portretas Emilijos akimis

21 min. - išlipa Tėtis
25 min. - išlipa Amija
33 min. - išlipa Mama

Negaliu nežvengti - kaip aš atrodau vaikui... :D

Apskritai deimantai yra papuošalai, ir tai didžiausia jų vertė: niekam daugiau jie netinka. Tai aukščiausias žmonių tuštybės pasireiškimas. (Paulo Coelho "Nugalėtojas lieka vienas" 161psl.).

Visi mes - dieviškosios ugnies kibirkštėlės. Visi mes gimdami gauname tam tikrą dovaną, vadinamą Meile. Tačiau meilė skiriama ne vienam kuriam žmogui, ji pasklidusi po visą pasaulį ir laukia, kol mes ją surasime ir atskleisime. Atsibusk, įsileisk ją į širdį. Kas praėjo - nebegrįš. Kas ateis - tą pažinsime. (Olivijos dvaselė žudikui Igoriui, 235).

Jeigu tau seksis, niekada, niekada gyvenime nesilaikyk įsikibusi savo profesijos, bijodama, kad neturėsi iš ko gyventi. Netgi tuo atveju, jeigu taip būtų iš tikrųjų.

Jeigu neseksi mano patarimu, sistemai bus lengva tavimi žaisti. (Fotografė Žasminai Taiger, 246). 

Veidrodis atspindi tikrą vaizdą; jis nieko neiškraipo, nes nemąsto. Mąstyti - vadinasi, klysti. (Vieno portugalų poeto eilės, 255). Šiurpu, ane :) 

Visi laiko savo pareiga kalbėti mandagumo dėlei ir visada kreipiasi į tave, kai jau taikaisi įsidėti į burną gardų kąsnelį. (263). 

Pasakaitė

Skriedama virš paplūdimio, žuvėdra pastebėjo pelę. Nusileidusi iš padangių, paklausė:

- O kur tavo sparnai?

Kiekvienas Žemės gyvis šneka savo kalba, ir pelė nesuprato, ko jos klausia žuvėdra, bet pastebėjo du keistus kuokštus, styrančius iš abiejų pusių, ir tarė sau:

- Vargšelė, matyt, kuo nors serga.

Pastebėjusi, kad pelė spokso į jos sparnus, žuvėdra pagalvojo:

- Vargšelė, turbūt ją bus užpuolusios kokios nors pabaisos, atėmė jai balsą ir nuplėšė sparnus.

Susigraudinusi žuvėdra pasičiupo pelę į snapą ir iškilo aukštai į padangę. "Bent jau išsigydys nuo gimtinės ilgesio", - pagalvojo skrisdama. Paskiau atsargiai patupdė pelę ant žemės.

Kelis mėnesius pelė nežinojo kur dėtis iš sielvarto: juk pabuvojo aukštybėse, išvydo gražų platų pasaulį. Tačiau ilgainiui vėl apsiprato su savo pelės būtimi ir pagalvojo, kad veikiausiai bus susapnavusi visą tą stebuklą.

Rasta: Paulo Coelho "Nugalėtojas lieka vienas", 113 psl.

Linkėjimai mano žuvėdrai.