Kam patogūs ir naudingi vaikiški vežimėliai (vaikams vežioti):
1. mama gali toliau priauginėti tuos kilus po nėštumo, arba tiesiog jų neatsikratyti, arba lankyti spec. sport klubą. Tuomet tiesiog gražiai apsirengi (paslėpt lašiaką ne juokai) ir eini išdidi miesto gatve, kol vaikas miega - vežimėlis gražus, tu graži.
2. kai vaikas pabudo, geriau jį vežti vežime, kur nusuktas veidu nuo mamos, nes kitaip vaikui žiauriai neaišku, kodėl mama žiūri į tave, bet nekreipia dėmėsio į cypimą :D jei atkreipia, tai paduoda barškutį, buteliuką, kasniuką ir viskas. o jei vaikas nori prisiglaust, nes pabudęs nežino kur yra? :D
3. tarkim cypiantį vaiką ji paėmė ant rankų... tada tenka spardyti į priekį vežimėlį šaligatviu, nes vaikas per sunkus nešti viena ranka (dirba ducepsai, tiksliau, tempia sasugysles ir tiek).
4. miškas su šakotais takeliais skirtas smulkiems smegenų sutrenkimams
5. kad ir gatvėse mieste su
vežimu kosmosas kažkoks, eini gatve - bac laiptai auksciausi - vaziuok
aplink per aną rajoną, kurį jau praėjai, arba nesk kuprinę, vežimą, vaiką ant kupros jais žemyn, bandyk
nepargriūt, aišku :D arba ponkšt - ant pravažiavimo stovi mersas ar bė em
vė, nors skrisk per viršų su visa
amunicija :D arba nori užeiti i mėgiamą parduotuvę - apsieisi šiandien, na, o dabar į vaistinę,
tenka užsitarabanint su visa transporto priemone vėl laipteliais...
taip
galima ir susinervuoti truputėli :D :D :D
Tai mes tai nieko, yra nešioklės, vaikjuostės, tėčiai, užaugs vaikai, tik žvengsim iš tokių "bėdų", bet rimtai, ką daryt tiems, kurie turi gyvenimu džiaugtis apskritai vežimėliuose. Kaip jiems laipioti tuos laiptus. Nesistebiu šokančiais vežimėliuose. O ką daryt.
pirmadienis, gegužės 28, 2012
Prieš pietų miegelį
tiesa, nubalsavom: drambliukas dabar yra panašus ne į pliką drambliuką, o į asilą. totalus pasikeitimas.
apskabėm ir uodegą. paršiukėlis. man negaila, man taip gražiau, drambliuk...
kiškučio eilė. aš jau užsimerkiu.
kuo baisesni gyvūnai, tuo mylimesni jie tampa. sunkiau bus išmest :s
iš kiškelio dabar kyšo maždaug kažkoks pudelis. tikiuosi ausys nekliudys kailio grožiui
tiesiog tylim, kai gimsta kažkoks talentas. iš tikrųjų tai man patinka ta dieviška tyla ir tyras džiaugsmas, net nėra kada šluotą paimt, nes dar ne galas.
kiškis panašus į žmogų. atrodo viskas.
Gera pas močiutę vasarą pabūti
Pas močiutę aš valgiau viską. Ne tik saldainius. Ir kitokį maistą, kitokius saldainius.
penktadienis, gegužės 18, 2012
Mini anonsas, kaip sekasi
"Mama, ar žinai, kodėl tavęs kartais neklausau? Todėl, kad tu manęs neapkabini, kai aš pykstu. "E.
Šaldytuvo priekinių durelių stendo verta mintis šį mėnesį.
Justinas nuo lovos nulipti nemoka, bet ir žino, kad reikia ką nors pasišaukti gan nepastebimai nervų sistemą drąskančiai zirziant, kai reikia nulipti. O pasikvietęs stveriasi į atlapus ir lenkiasi į tą pusę, į kurią prašosi nunešamas. Taip laimi dar ir nemokamą nugabenimą, kol pati neprisimenu, kad šiknūzai! tu gi jau moki šliaužti ir baldais vaikščioti, ką aš čia darau...
Mamos turi suspėti viską. Pavyzdžiui, anądien su savo apiplyšusia tapke įlipau į kaką ant grindų. Žmogutis pliku pumpu lakstė, prisdarė ir dar kažkas įvyko, gal miego užsimanė, kad aš palikau ant tako kaką. Dažniausiai jie patys niekur nedingsta, nedings ir tas. Dingo, tik paskui kartu ir tas plyšenas šliures išsviedžiau kibiran ir ėjau kartu miegot, nes prieš tai atsigėriau vandens iš arbatinuko (bo tai indų niekas neplauna). Juk mama turi viską spėti. Netenku kantrybės dėl savo nevalyvumo ir piktai dundu į miegamąjį, kad visi girdėtų. Pakeliui pamatau atriedant grindis vis arčiau - užkliuvau už pripučiamos valties, po velnių. Kritom minkštai, bet valties karmos sudėtis dabar iš daug keiksmažodžių. Namų aura pakvėpinta.
Labai neskaniai gaminu ėdalą, nes neįsijaučiu ir neteikiu jam meilės jį terliodama, matot. Perlinės kruopos, bulvės ir morkos ne itin puošniai atrodo vandeny su užknisusiu kariu ir bazilikais šventės nesukuria. Mielinės bandelės vietoj šiaip būlkos irgi nuotaikos nepraskaidrina, nes linų sėmenys, saulėgrąžos ir kiti rakandai jų viduj kažkokie netradiciniai. Būtų užtekę tik miltų. Vyrui norisi moliuskų, gal kokoso riešuto vidinio grožio. Parneša picą. Bendradarbio žmona įdeda į darbą vyrui maisto prašmatniausio 4 dienas per savaitę. Pagalvoju, kad jam pasisekė, tik skaipu ta žmona nešvytėjo kaip saulė lygiai tokiu pat skaistumu kaip ir aš. Jos vaikai serga panašiai dažnai, už tai gyvena didesniam inkile. Pagalvoju, ar verta stengtis būtų... didesnis inkilas - daugiau nenušveistų langų. Nusiraminu. Su manim viskas taip kaip ir turi būti :) Kai darysitės valgyt, įdėkit ir man.
Šiandien pati nuėjau po dušu ramiai, ištaikiau momentą viena nueiti. Vaikus palikau kambary, gražūs, žaidžia, tyliai tyliai... Po minutės duše buvom trise. Vaikai išmaudyti. Nespėjau tik pasifenuoti, bet šiandien nebus svečių, neisim niekur, nes mums kažkoks šlykštus užkratas - liūliai žaliai geltoni, 6 bonkutės iš vaistinės ir viskas bus gerai. Justino antakis kažkoks gleivėtas. Žirnių sriubelė turbūt. Emilijos plaukai sulipę - tyrele brolį vaišino. Šiandien maudėmės? Ach, taip gi. Dar kriauklėj prausiau n kartų, n+6 kartą prispaudžiau koją kriauklės kamščiu. Čia šiandien buvo. Paskui ar prieš tai kažko ėjau į kambarį...
Įsimyniau į skiltelę avokado ką tik. Emilija užmigo be vargo pati - galva į fasuotą obuolių tyrlę lovoj. Prieš tai paprašė stebuklingo Vilniaus vandens iš krano. Supypsėjo duonos išrūgimo laikmatis (kepsiu duoną 2h), Justinas jau "gyvas" 17:30, nors skaičiavausi laiką, kad atsibus tėčiui grįžtant, kokią 19h. Indų keturiomis nesuplausi, geriau pirstelsiu į blogą:
Viskas gerai, valgyti turim sočiai, sveikatos pasitaisys, vyras nusipirko ritę, sumokėjau jau. Turiu 250lt. Liko įsisriegti dantį vietoj ištraukto (gal išsivirsiu sriubos ir prarysiu), nupirkti Justui vasarinę striukę nuo lietaus (gal švies saulė visąlaik), Emkei kojinaičių (o gal vasarą basom), aš išmokau puoštis 3 drabužiais - chalatu ir apatiniais. Oi, dar šliurių turiu sočiai. Virt sriubą būtų galima iš jų.
Viskas liuks, argi nesakiau ;)
Šaldytuvo priekinių durelių stendo verta mintis šį mėnesį.
Justinas nuo lovos nulipti nemoka, bet ir žino, kad reikia ką nors pasišaukti gan nepastebimai nervų sistemą drąskančiai zirziant, kai reikia nulipti. O pasikvietęs stveriasi į atlapus ir lenkiasi į tą pusę, į kurią prašosi nunešamas. Taip laimi dar ir nemokamą nugabenimą, kol pati neprisimenu, kad šiknūzai! tu gi jau moki šliaužti ir baldais vaikščioti, ką aš čia darau...
Mamos turi suspėti viską. Pavyzdžiui, anądien su savo apiplyšusia tapke įlipau į kaką ant grindų. Žmogutis pliku pumpu lakstė, prisdarė ir dar kažkas įvyko, gal miego užsimanė, kad aš palikau ant tako kaką. Dažniausiai jie patys niekur nedingsta, nedings ir tas. Dingo, tik paskui kartu ir tas plyšenas šliures išsviedžiau kibiran ir ėjau kartu miegot, nes prieš tai atsigėriau vandens iš arbatinuko (bo tai indų niekas neplauna). Juk mama turi viską spėti. Netenku kantrybės dėl savo nevalyvumo ir piktai dundu į miegamąjį, kad visi girdėtų. Pakeliui pamatau atriedant grindis vis arčiau - užkliuvau už pripučiamos valties, po velnių. Kritom minkštai, bet valties karmos sudėtis dabar iš daug keiksmažodžių. Namų aura pakvėpinta.
Labai neskaniai gaminu ėdalą, nes neįsijaučiu ir neteikiu jam meilės jį terliodama, matot. Perlinės kruopos, bulvės ir morkos ne itin puošniai atrodo vandeny su užknisusiu kariu ir bazilikais šventės nesukuria. Mielinės bandelės vietoj šiaip būlkos irgi nuotaikos nepraskaidrina, nes linų sėmenys, saulėgrąžos ir kiti rakandai jų viduj kažkokie netradiciniai. Būtų užtekę tik miltų. Vyrui norisi moliuskų, gal kokoso riešuto vidinio grožio. Parneša picą. Bendradarbio žmona įdeda į darbą vyrui maisto prašmatniausio 4 dienas per savaitę. Pagalvoju, kad jam pasisekė, tik skaipu ta žmona nešvytėjo kaip saulė lygiai tokiu pat skaistumu kaip ir aš. Jos vaikai serga panašiai dažnai, už tai gyvena didesniam inkile. Pagalvoju, ar verta stengtis būtų... didesnis inkilas - daugiau nenušveistų langų. Nusiraminu. Su manim viskas taip kaip ir turi būti :) Kai darysitės valgyt, įdėkit ir man.
Šiandien pati nuėjau po dušu ramiai, ištaikiau momentą viena nueiti. Vaikus palikau kambary, gražūs, žaidžia, tyliai tyliai... Po minutės duše buvom trise. Vaikai išmaudyti. Nespėjau tik pasifenuoti, bet šiandien nebus svečių, neisim niekur, nes mums kažkoks šlykštus užkratas - liūliai žaliai geltoni, 6 bonkutės iš vaistinės ir viskas bus gerai. Justino antakis kažkoks gleivėtas. Žirnių sriubelė turbūt. Emilijos plaukai sulipę - tyrele brolį vaišino. Šiandien maudėmės? Ach, taip gi. Dar kriauklėj prausiau n kartų, n+6 kartą prispaudžiau koją kriauklės kamščiu. Čia šiandien buvo. Paskui ar prieš tai kažko ėjau į kambarį...
Įsimyniau į skiltelę avokado ką tik. Emilija užmigo be vargo pati - galva į fasuotą obuolių tyrlę lovoj. Prieš tai paprašė stebuklingo Vilniaus vandens iš krano. Supypsėjo duonos išrūgimo laikmatis (kepsiu duoną 2h), Justinas jau "gyvas" 17:30, nors skaičiavausi laiką, kad atsibus tėčiui grįžtant, kokią 19h. Indų keturiomis nesuplausi, geriau pirstelsiu į blogą:
Viskas gerai, valgyti turim sočiai, sveikatos pasitaisys, vyras nusipirko ritę, sumokėjau jau. Turiu 250lt. Liko įsisriegti dantį vietoj ištraukto (gal išsivirsiu sriubos ir prarysiu), nupirkti Justui vasarinę striukę nuo lietaus (gal švies saulė visąlaik), Emkei kojinaičių (o gal vasarą basom), aš išmokau puoštis 3 drabužiais - chalatu ir apatiniais. Oi, dar šliurių turiu sočiai. Virt sriubą būtų galima iš jų.
Viskas liuks, argi nesakiau ;)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)