Vakar klausant laidos per LRT "Legendos" įvyko blic mintis.
Laurušonis pasakojo, kaip Tarybų Lietuvoje sunkiai skynėsi kelią jo kūrinys pavadintas kažkaip nakties balsai ar pn. Mat skamba nenormaliai... Taip būti juk negali :)
Pamažu susivokiu, kad mūsų pergyvenimai, kas ką pagalvos taip, ar ne taip yra įauginti nuo tų T laikų! Voila!
Visa kita irgi yra T laikai mumyse: gėrimai, ateizmai, depresija, etc.
Nors...visur šiuo metu panašiai klostosi.
Gabrielei tuoj tuoj vasarą vieneri! Todėl jau metas apibūdinti jos esybę :)
Mergaitė... Koks džiaugsmas vėl patirti, kad turiu dovanų dar vieną mergaitę! <3 Dar vienas šansas mylėti iki debesų :)
O nuo pradžių... Tėtis labai mylėjo jos mamą :D Po to tapau jautri, bet karinga nešiodama ją :). Ką ten... Visa spragsinti bomba - kartais ašaros dėl gražių sodo gėlių, kartais nenumaldoma tvarkos teisėja :) įdomu, ar tai tikrai reiškia, kad tai ji...tokia.
Tikriausiai! Nes nuo to laiko, kai tapom atsikrais moteriškais kūnais, ji yra pasitikinti savimi, kantri, bet griausminga, kai žino, ko nori ir kaip gauti, ir net kada puikus laikas to pareikalauti :)
Džiaugiamės visi šiomis mažomis kojelėmis, nors ji pati rimtai į gyvenimą žvelgia :) kai pačiai norisi, šiek tiek nusišypso :) truputį moka pasimaivyti, bet nepadaugina. Moka atstumti. Saikas.
Šiuo metu rodo smarkias pastangas ir dantis dyginti ir kalbėti, ir žengti tikrus žingsnius be ramsčių :) all included! ;) stropi sakyčiau...
Šyyyypsausi :)
Nors naktinis jos gyvenimas man visiškai nesuvokiamas. Rimtai! Tokio vaiko dar neturėjau :D iki pasiutimo... Aš einu miegoti, o ji tik keliasi! Tai yra tas dalykas, dėl kurio mes dabar nesutariam. Kaip elgisimės paskui, a? ;) Manau gyvensim savaip ir mielai svečiuosimės viena pas kitą.
Ateisiu rytais ;) :D :D :D
Įdomu įdomu <3
Nusprendžiau viską prisiminti
Iki ausų būgnelių
Gimdos kaklelių
Skaudžiai
Tyčia
Kad nenorėčiau pakartot
7 m, tai beveik suaugusi.
* - Aš norėčiau tokio telefono, kuris pasikrautų iki 200% - sako ji.
Aš gal netgi daugiau tada... :)
* Būna mergaičių, kurios perka mados žurnalus, o kitos rengiasi Ančiuko Donaldo drabužiais...
Ir visos jos nuostabios, pridėčiau :p
* Skaitom "Klausimai ir atsakymai apie gamtą".
Justinas (4,5m) jau daugmaž įkirto tą pasakojimo stilių:
-Bebrai ryte pašviesėja, o penktadienį patamsėja.
* Filmukas "Melagių pilis"
Siužetas filmuke www.youtube.com
Maniau, kad meluojantį berniuką pamoko vienas vyras pameluodamas ir jam, kad mažylis suprastų, kaip jaučiasi žmogus, kuriam akivaizdžiai meluojama.
Tačiau Justinas man paaiškino - berniukas tik išmoko, kad visi meluoja, vadinasi taip reikia visada daryti.
Akivaizdu taip ir mokinam... :(
* Išsitraukė guminį meškiuką permatomos spalvos:
- Mama, ar galiu paimti šitą lietaus spalvos?
* iš seminaro apie pinigus parėjusi klausinėju vaiko, kiek kainuoja namas? 1€. O mašina? 2€. Žaislai? 15€. Pienas 19€.
Ekonominė padėtis.
* Elzos ir Anos visokios (iš filmuko "Ledo šalis") negimdo vaikų, nes jos neaprengia leliukų ir jais nesirūpina. Palieka vienus degančiuose namuose ir visai dėl to neliūdi, būna linksmos...
Šiek tiek esu šokiruota, bet man neatsako, kur visa tai jis matė.
* - Sese, įskink vėliavą čia...
- Neįskink, o įsmeik!
* Kai pirkau žurnalą kioskelyje, man davė gražaus. (T.Y. grąža) :)
Vis įkyriai protarpiais nepalieka atminties tai viena didžiulė dėmė, tai kitos mažesnės arba naujesnės :( Padaryta žala žmogui neatperkama, neatsiprašoma, atrodo. O greičiausiai tai tik mano puikybė išpuikusi per tiek metų nuo šaknų, kad negaliu atsiprašyti...
Ir štai domiuosi kultūra, istorija, nenumaldomai vis noriu nustraksėt į kokį renginį akiai, sielai, ausiai. Bet prisimenu savo menkumą - ko man čia džiaugtis, jei aš nesutramdytas gyvulys! Neverta.
Visą tai suplakus, sumiksavus, išeina didelis dėkingumas, kad visgi turiu neišdildomą atmintį sutalpinti viskam, net ir blogiui. Atvirai. Bent jau sau kol kas. Taip galiu kasdien jautriai prisiminti, kad ir kokia nuostabynė bebūčiau - atsargiai sukinėkis, kad nesumindžiotum kito.
Emilijai temperatūra, vemia, sapnuoja košmarus.
Justinas baiginėja šašuotis vėjaraupiais.. Bet ką tik sukilo temperatūra.
Gabrielei sloga iki pėdkelnių pėdučių, niurzga kaip senatvė.
Man... liko klūpoti ant grindų (nes sofa užimta išsiskėtryčiojusių pacientų) ir puse rankos rupšnoti charčio su kalakutiena ir pupelėmis. Su pupelėmis, nes jau ilgam į mokyklą neisim ;)
Justinas sako:
- Taiiiip, visi sergam už Lietuvą...
Stipriau nebepasakyčiau. Obuolys :)
Filosofuoju toliau:
- Vienintelis riebus minusas gyventi daugiavaikėje šeimoje, tai kai užklumpa ligos... Serga visi po vieną ir jų daug.
Emilija pritaria:
- Aš žinau kelis dar minusus: tai šalčio minusas ir atimties.
Tai va, dabar nei šalčio, nei kas ką atėmė, tik davė :) taigi - minusas skaidosi į du pliusus: 1. Namie kepa tyla, kurios visas namas nėra klausęs nuo ano pavasario; 2. Turime laiko ramiai protingai štai sau apgalvoti.
Strategijos, filosofijos, meilė, artumas ir karrrrrštis! Ir kur čia surasi tą blogį? Viskas geriausiai ;)
