Einamieji Genadijaus sopuliai

penktadienis, vasario 20, 2015

Įgimtoji Nuodėmė arba Nemėnulis arba link Knygų Mugės, žodžiu, MėMė

Atleiskite man kas nors, kas tik turite jėgų tikrai atleisti,
Bet vis pričiumpu save akimirkoj,
Kai ilgiuosi savo svarbumo Tavo akyse
Ir tuo pačiu visiško nepriklausymo Tau ar net sau.
Viskas tik apie mane. Nemeilę.
Tu padedi man apie mane žinoti.
Štai, kam visa tai ir visaTa :)
Gyva, tikra, ilga, prasta, rimta

Galbūt galėtų man primint visai kas kitas,
... O gal nebūtų taip stipru, svarbu, baugu.
Ten esi Tu. Nyksti..., pyksti, vyksti, tiksi
Kartu... Su daug reikšmių:
Namų, kovų, jėgų, ribų, gėdų, akių
Žaibų, vaikų, laikų, ramių :)

Tiek prisidirbom, kad viskas - smulkmena,
Dulkmena, prietema, sutema, Ta tema
Peiliai nebečaižo, apsipratau su geluonimi
Ir tu. Kvėpuok, įmink, suvok, galvok
Tikėk, durnėk, nerėk, tylėk, pralėk ir vėl
Pareik. Namo. Kur tau reikia, sakei?

Kaip gyvenu be?
Kaip mėnulis, tik be pilnaties, nes pilnatis skausminga nedrausminga,
Svaiginanti, keista, besikartojanti, neaiški...
Manęs neveikia! :) sako tie, kurie labai daug veikia ir jiems vis reikia.

Kaip plokščia žemė, kuri pamiršo meteoro daužtą duobę.
Ir ten žydi gėlės vis tiek
Bet vis graibausi neesamų galūnių,
Bandau atkurti, klonuoti kitur, visur
Išjausti aplink, dainuoti, trūksta
Lipdau netektį savęs
Lengva :)
Dovanoti savo sielą, klupti, melstis
Veikt, suprast, pamest, eit užsimerkus,
Neįsikibus, paprastai, kaip moku aš.
Diena
Kita galva
Jausmai kaltės
Bet poelgiai teisingi
Nes vis dar tingi
Smingi

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą