Einamieji Genadijaus sopuliai

ketvirtadienis, balandžio 07, 2011

Gerumas grįžta. Visi tai žino, bet sunku pastebėti

Sako reik vanoti vaikus, vienam forume čia :)
Keista, bet 3 mėn. mama pritaria: "aš vaiką tik diržu auklėju, man visada padeda". Situacija dviprasmiška, net paklausiau ar tikrai tą 3 mėn. jau? Tikiuosi, kad gal kokia buvusi auklė kieno nors. Tikiuosi, bet irgi keistai žiauriai nuskamba :D Bet ne. Ji, pasirodo, jau vieną dvidešimtmetį išauklėjusi. Jau maniau, kad kitų vaikus spardo :D Nu čia nesigilinsim, ne mano ir ne reikalas jau. Šypt vypt, ir žinau, kad jau vėl atgal gausiu, reik trint tą temą. Vis tik pavojinga sveikatai.
Mat prieš mėnesį įsivėliau į vieną tokią lietuvišką nesąmonę :) Pati savim netikiu :) ir iki šiol!
Vien žo, straipsnis kultūringas - patarimai kaip racionaliai tvarkytis su vaikų isterijom. Beje, jos būna visiems daugiau mažiau. Mažiau tiem, kas tinkamai auklėja. Daugiau, kas nesusitvarko. Aktuali man tema. Ieškau atsakymų kaip išsiversti kultūringai ir ramiai žvelgiant į ateitį. Straipsnis patiko. Davė minčių, be to toks optimistiškai nuteikiantis, kartais tie metodai tikrai veikia, kartais sugalvoju savų, vaizdingesnių. Lengvinu sau darbą ir tiek. Kitam čia gal sakytų - lepinu, vėlgi... Nu bet man labiau patinka kai gražu kiek tik įmanoma ir dar protinga šiek tiek.
Ir kodėl aš į tuos komentarus pažiūrėjau paskui? :D Nu bet klimpau kaip reikalas :) Netiko man jie.
Ten detaliai mamos aprašo situacijas, kaip vis tiek daryk tu ką nori, bet be diržo niekaip. Rašo kaip reikia smarkiau užvožti, kad skambėtų net šikna, atsiprašnt, nu, švelniai tariant, kad kartoti tą pačią dieną netektų, kad atsimintų. Dalijasi patirtimi, kaip smarkiau pavaryt, tp saknt. kaip "padulkinus" vakam padalkas, paskui jie baigia "išsidirbinėt" ir linksmi kitąryt lekia į mokyklą. Ir visos vieningai. Linksmi? Kaip gavęs į kaulus vaikas, žmogus, kitąryt linksmas kur nors varo... Gal ir linksmas, nežinau, atsikvepia kitur turbūt, kur galės ten ant silpnesnių atsigroti, nebent. Nu kaip kitaip paaiškint tą "linksmas", labiau įsijautus į to "gavusio normaliai" būseną. Kaip tylėt? :D
Jauna dar. Oi gavau paskui... :D Žodžiu, jaunuolė su 2m. 3mėn. vaiku, neturiu teisės kištis į patyrusias mamas ir jų tikslius "auklėjimo" metodus, kurių man prigrasino, irgi neišvengsiu, nes mat pamatysiu, kaip dar su antru bus. Nu, negiedok mažyle, taip. Nebūk naivuolė, man sako. Nes antraip auklėjant - sunku.. O šitaip tai jau lengva. Jo. Žodžiu, sėkmės joms. Nebereik man ten kištis, nepakeisiu pasaulio, ane :) tik išpyliau, išliejau, ką žinau, ką pati patyriau su tais stebuklingais diržais, mano mama nebebūtų tokia entuziastė plėtodama tą temą, nejuokais susirgtų, jei žinotų, kaip jaučiaus. Galvoju, tos gal irgi jautrenės atsimerks. Ai, bet ne. Joms ten greit visi "ožiai" išlaksto ir valio. Džiūgauja. Smagu.
Gerai, kad tokių "naivuolių" kaip aš irgi nepabijojo prisijungti. Ačdie... Irgi vaikai dar mažulyčiai. Bet vis šis tas. Komentarus irgi matyt netyčia užmatė :D Tokie šviesuoliai kaip mes, dažniausiai stengiasi į šūdą nemerkt kojų, ale va, pasitaiko, kad užsimanai. Gal save paguosti, gal palaikyti. Tuo labiau, kad tikrai būna, nesiginčyju, ji būna, tas neišpasakytas noras pasinaudoti ta ekstra "diržo" priemone, bet gal aš vis tik skaitau ne degradas, kad po tokio noro save baru ir griebiu stveriu visom išgalėm ne kambarius tvarkyti, o ieškau kaip man kitaip perinstaliuoti šitą nesąmonę.

O kai būnu gera ir atsiranda jėgų, aš "savo metodais" lieku patenkinta kol kas. Vėliau iš vis galiu save įsimylėti, jeigu tik man pavyks taip ir toliau :D jeigu tik vyras palaikys, jei tik nebūsiu viena naiviklė... Gal net kitus reiktų užkrėsti pamažu. Tai sunku, nes sunku save suvaldyti, nemačius geresnio pavyzdžio, bet kaip paskui lengva, kad tik jos leistų sau pajusti bent kartą (turiu omeny, diržininkes).

Kaip paskui saldu... Atrodo jetus, tikrai, kaimiečiai man sako, pamatysi, užlips ant galvos, jei neduosi pipirų. Bet bliamba, tikrai "užlipa":
1. Pavyzdžiui, kaskart sukonfliktavus, susikirtus vaiko-motinos nuomonei, mes viską nuodugniai kalbam, paskui viena kitos atsiprašom, jei sužeidėm širdelę. Ji mane pabučiuoja. (juk ir aš taip dariau, nors maniau, kad nebegalėsiu :) nais... sugrįžta tik milijonus kartų dieviškiau tas sugrįžimas).
2. Nenorėjo praustis, bet įkalbėjau vaizduotės vedina kažkaip. Smagiai nusiprausėm vis dėl to, nors atrodė, ne-į-ma-no-ma! Šluostydama rankšluosčiu, sulaukiau apkabinimo... Saldainis sielai tiesiog!
3. Gaudau po kambarius, nesirengia. Ot gyvulys, eilinį kartą, ane? Per švelniai auklėjau, jau turbūt tuoj galvosiu, akurat, jos teisios... Nuleidau rankas, paniurusiu veidu sakau: "Tiek to... Nebeturiu jėgų. Nusibodo. Neveikia mano metodai nei viens :( Pasiduodu". Prieina: "Mama neverk. Nioju niank (noriu rengtis)..." Glosto man galvą, kaip aš kadais jai... (Net kai blogai elgdavosi, kalbėdavau, kad negerai darai, bet myliu vis tiek, bet tas blogis - jo nebeturi būti. Tai negerai visiems, ir tau.) Visų pirma, ji pastebėjo mano nuotaiką beviltišką, visų antra atkreipė į ją dėmesį, o trečia, priėjo ir paguodė, ketvirta - apsirengėm draugiškai. Ne kaifas?

Viską šitą noriu užregistruot sau pačiai, kad nepasiduočiau, kai sunku :) Viskas, ką darau jausdama, kad tai kažkaip savaime gerai ir tai tikrai tinka - ir yra gerai! Tai neveikia, žinoma, tuoj pat, kaip nori. Ne dabar. Tai veikia kitaip ir ne tada, kai nori. Bet tai nuolat atkakliai kartojant ir su meile suveikia... be galo žavu. Ypač būtų žavu, kad grįžtų ne tik man. Kad taip būtų visur ir visiems, kad visi gautų tai pajaust.
Kaip tam anekdote: Smulkmena, bet kaip faina. :) Anekdotas buvo ne apie tai, bet sakinys čia šitoj vietoj tinka :)

dainuojam

Jei ne dabar, tai Vakare arba dar geriau Vakar

Kad nepamirščiau. Viskas, ką naudoji, atsisuka prieš tave :) ir net ne kitą vasarą.

Emilija, mes vakar valgėme saldainių. Šiandien jau nereikia.
Mama, vakar dariau sysiu. Šiandien nenoriu.

Eik dabar į darželį, o vakare mes keliausim į parką.
Mama, dantis valysiu vakare.

Viskas panaudojama :) <3