Einamieji Genadijaus sopuliai

pirmadienis, rugsėjo 16, 2013

Maloniai užklupta mano meilės

Šiąnakt ryte sielainei

Gaivina liūdesys, kankina džiaugsmas, plėšo šypsena ar skrenda skausmas
Minty tik jausmas kaip teki man venom kaip malda
O aš šilta, mylima, rami, lengva ir viską žinanti

***
Aitvaras:
http://www.youtube.com/watch?v=J_VK-G2wVcs&list=RD02obr-HsPr9ZI

***

Paper blanks
The Lovers užrašai prieš 5 metus

Svetimas

Stoviu kryžkelėj.
- Jūs einat į šitą pusę?
- Taip, - sako žmonės. - Į šitą.
- O kuom šita už aną geresnė?
Žmonės nueina ir aš nudūlinu jiems iš paskos.
Paskui apsisuku ir dūlinu į kitą pusę.
Bet galėčiau ir vietoj stovėt.
Nuo manęs čia niekas nepriklauso.

J. Erlickas

***

Norėjau palikti atkrantę ir nueiti su jūra.
Kaip Kristus. Keli žingsniai teskyrė mane
nuo stebuklo. Supratau, stebuklas būtų
patobulinta realybė. (...) Negalėjau
vaikščioti jūra. Tegalėjau paskęsti arba
žiūrėti į ją. Skęsti bijojau.
[A. Škėma "Balta drobulė"]

***

Popierius nerausta iš gėdos:jis baltas iš baimės, kad neprirašytų nesąmonių.
V. Karalius

Vienintelis pabėgimas nuo klaidos: klysk kūrybingai!
V. Karalius

Iki skausmo pažįstamas chirurgas.

Aš bijau ramybės.
Ji apglėbia mane.
Geriau laimė.
Pragare leidžiama
svajoti apie prarastą
rojų. Taip, reikalingi
didžiuliai katilai;
velniški veidai ir ver-
danti smala; riksmas
ir dantų griežimas; pa-
sišiaušę plaukai iš senų
giesmynų. Ir tada jau
--- pasaka apie rojų,
kuris virto rojumi, nes ne-
buvo prarastas.

A. Škėma "Balta drobulė"

***

Švilpaujam "Lengva ranka":
http://www.youtube.com/watch?v=7SwqHVbuXus&list=RD02obr-HsPr9ZI

šeštadienis, rugsėjo 07, 2013

Žvėrizmas

Emilija keliauja į darželį vėl. Suknia geriausios didelės draugės dovanota, iki žžžžžemėssss, skirta į fortepijono pasirodymą nebent, bet čia irgi šventė. Didesniųjų grupė.

Jos kaimynas Ge liko senojoje grupėje dar. Emkės šypsena baisybinė... Aš didesnė, lenktynės laimėtos. Kraupu žiūrėt, norėtųsi pamokyt, bet žinau, kad gale dienos ji pati pasimokys, kas yra laimė. Ne kartą esu save užsigesinusi taip pati, be niekieno pagalbos :D Tragiškai reikalingas pojūtis, kartais daug kartų, kad suprastum, kad neverta pirsčiot į viršų, jei nežinai kur dangus ;)

Grįžo papasakoti man savo sėkmės istorijos. Kaip ją visi gyrė su ta suknele, rytoj vėl eis su ta pačia, kad girtų... Kaip Ge pasiliko tarp "mažylių". Koncertas, vėl pagyrimai dėl suknelės. Bet pirst ir laimė sugedo, nes visi aplink mes jai pasirodėm prastuomenė, be suknelių :D Žodžiu konfliktai, laukiu noriu vakaro, gult, sudėtinga mokykla.

Kitą dieną reikėjo rengtis kitą suknelę, truputį tik blizgančią, neypatingai verta pagyrimo. Vaikai grupėje visi penkerių, o jai vienai keturi. Pralošimas totalus. Vakare ugnis! Sakau, kas tau neduoda ramybės, gal darželyje kas... Taip! Nei karto niekas nepagyrė! O ar padarei ką nors tokio, kad turėjo tave girti ir pamiršo tai padaryti? Ne! Suknelė negraži, už tai ir nepagyrė. Reikia daugiau gražių suknelių pirkti ir turėti!

Kaip fantastiška, kad žmogus nuoširdžiai prisipažįsta nesigėdydamas. O tokios amžinos suaugusios bėdos. Kažin ar mes dar pagalvojame apie tikras tikras savo rūgščios nuotaikos priežastis. Be pasiteisinimų, be aplinkkelių. Žodžiu, baisios maždaug trys dienos... Ketvirtą jau sloga, bet penktą dar liepiu eiti, nes toks planas.

Šeštadienis. Aš silpna. Visi malasi namuose, tinginiauja, negaliu žiūrėt, nes irgi noriu tingėt ir tingiu ko nors dar norėt :) Kojinių ji neranda. Va, aš radau, maukis. Šitos nepatogios. Oooo mammmmamia! Nesimauk, eik basa. Neisiu, tėtis liepė kojinies maut. Tai maukis, ieškok kitų. Nėra. Nesimauk tada. Reikia, tėtis liepė. Va, kaip nėra, dvi kojinės kitos, mauk. Va, yra dar keturios! Užteks, kam man grūdi, turiu jau dvi! Aaaa, eik pas tėtį, pradžiugink, kad jis praleis šiandien dieną su vaikais vienas!

:D :D :D Va taip kvailiai kariauja pasaulio karą :D :D :D Kas silpnesnis, tas ir žvėrukas :) kiek dar tobulėt...